The Washingtom Times birželio mėn. straipsnio ištrauka:
Kai pradedame tirti pirmųjų dienų Vuhane prasidėjusio koronaviruso istoriją, siekdami tiksliai nustatyti COVID-19 kilmę ir tai, ar jis buvo atsitiktinai, ar tikslingai paleistas iš Kinijos laboratorijos, taip pat svarbu, kad įvertintume mūsų visuomenės sveikatos požiūrio į šią ligą išmintį.
Pagrindinis iš šių metodų buvo lokdaunas įvairiose gyventojų grupėse.
Lokdaunų minusai yra aiškūs, rezultatai buvo numatyti ir užfiksuoti. Jie apima padidėjusią išvengiamų mirčių nuo vėžio, širdies ligų ir kt. riziką, taip pat psichologines traumas, dėl kurių padaugėja žmogžudysčių, nelaimingų atsitikimų ir minčių apie savižudybę, kurias sukelia ilgas izoliacijos laikotarpis.
Mažiau aišku, ar lokdaunai buvo naudingas medicininiu požiūriu.
Laimei, du RAND korporacijos mokslininkai ir du Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai atliko medicininės lokdaunų (kuriuos jie vadina “ sheltering in place“ arba SIP politika) vertės analizę. Jie išnagrinėjo 43 šalis ir visas valstijas, o birželio mėn. savo vertinimą paskelbė Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro darbiniame dokumente.
Galbūt ataskaitos nepastebėjote. Žiniasklaida apie ją nedaug rašė, nes, matyt, buvo užsiėmusi kokia nors neįtikėtinai svarbia ir sunkiai suvokiama istorija apie daktarą Anthony Fauci arba pirmąją ponią.
Ištaisykime šį aplaidumą.
RAND/USC komanda yra nepaprastai tiesmukiška: „[N]eįmanoma nustatyti, kad SIP (lokdaunų) politika išgelbėjo gyvybes. Priešingai, mes nustatėme teigiamą ryšį tarp SIP (lokdaunų) politikos ir per didelio mirčių skaičiaus. Nustatėme, kad įgyvendinus SIP (lokdaunų) politiką, mirtingumas padidėja.“
Taigi, draudimai nesumažino mirčių skaičiaus, neužkirto kelio mirčių pertekliui, o iš tikrųjų lėmė mirčių skaičiaus padidėjimą.
Be to, šalyse, kuriose piliečiai buvo užrakinti namuose, iki užrakinimo mažėjo, o ne didėjo mirtingumo perteklius. Kitaip tariant, uždarymas tikriausiai pablogino padėtį.
_____________________________
Visas straipsnis ČIA