Originalus straipsnis ČIA
“Sąmoningas ir protingas manipuliavimas organizuotais masių įpročiais ir nuomonėmis yra svarbus demokratinės visuomenės elementas. Tie, kurie manipuliuoja šiuo nematomu visuomenės mechanizmu, sudaro nematomą valdžią, kuri yra tikroji mūsų šalies valdančioji jėga. Mus valdo, mūsų protus formuoja, mūsų skonį formuoja, mūsų idėjas siūlo daugiausia žmonės, apie kuriuos niekada nesame girdėję… Beveik kiekviename mūsų kasdienio gyvenimo veiksme, nesvarbu, ar tai būtų politikos, ar verslo, ar socialinio elgesio, ar etinio mąstymo sritis, mus valdo palyginti nedidelis skaičius asmenų, kurie supranta masių psichikos procesus ir socialinius modelius. Būtent jie trauko virveles, kurios valdo visuomenės protą, įjungia senas socialines jėgas ir sugalvoja naujus būdus, kaip supančioti ir valdyti pasaulį.“ (Propaganda, Edwardas Bernaysas)”
Šią ištrauką parašė Edvardas Bernaysas (Edward Bernays), Zigmundo Froido sūnėnas, reklamos, šiuolaikinės propagandos ir ryšių su visuomene pradininkas. Bernayso įtaka buvo milžiniška. Labai pasikliaudamas savo dėdės įžvalgomis, jis sukūrė itin sėkmingus manipuliavimo metodus, kuriuos iki šiol naudoja ne tik įmonės, siekdamos parduoti vartojimo produktus, bet ir valdžia, norėdama, Bernayso žodžiais tariant, „kontroliuoti ir reguliuoti mases“ (Edward Bernays).
Šiame vaizdo įraše nagrinėsime kai kurias labiausiai intriguojančias Bernayso idėjas, ypač daug dėmesio skirdami jo įžvalgoms apie tai, kaip grupės psichologija gali būti naudojama masėms kontroliuoti ir manipuliuoti.
Savo klasikiniame veikale „Grupės psichologija ir ego analizė“ Sigmundas Freudas grupės psichologiją apibūdino kaip „nagrinėjančią atskirą žmogų kaip rasės, tautos, kastos, profesijos, institucijos narį arba kaip sudėtinę dalį minios žmonių, kurie tam tikru konkrečiu metu tam tikru tikslu buvo susibūrę į grupę“. (Sigmundas Freudas) Kitaip tariant, grupių psichologija bando suprasti, kaip keičiasi individo elgesys, mintys ir emocijos, kai jis tampa grupės dalimi.
Žmonių polinkis burtis į grupes buvo būtinas dar mūsų evoliucijos pradžioje dėl to, kad jis buvo naudingas išgyvenimui. Senovės žmonės, susibūrę į gentis, turėjo daugiau galimybių išgyventi ir daugintis atšiaurioje aplinkoje, kurioje gyveno. Tačiau pasitelkę šiuolaikines technologijas šiandien žmonės taip pakeitė aplinką, kad gentinės organizacijos išlikimo vertė tapo nebeaktuali.
Vis dėlto senovinė ir instinktyvi gentinės organizacijos trauka vis dar yra labai svarbi daugelio žmonių gyvenime, nes šiandien daugelis žmonių save ir kitus identifikuoja ir todėl sudaro stereotipus, pagrįstus tokiais dalykais kaip rasė, klasė, lytis, tautybė, religija, politinė partija ar ideologija, kurios laikosi.
Šis nuolatinis polinkis tapatintis su grupe, anot Bernayso, yra padidėjusio savivertės jausmo, kurį individai įgyja tapatindamiesi su potencialiai galinga mase, funkcija. Kaip „vilkų gauja yra daug kartų stipresnė už bendrą atskirų jos narių jėgą“ (Edwardas Bernaysas), taip ir individas jaučia potencialią grupės galią ir, tapatindamasis su ja, patiria galios jausmą.
Nuo XIX a. pabaigos nemažai mąstytojų, ypač Froidas ir Gustavas Le Bonas, bandė suprasti, kodėl žmonės identifikuojasi su grupe ir kaip identifikavimasis su grupe veikia žmogaus mąstyseną ir elgesį. Kaip pažymėjo Bernaysas, šių tyrimų metu gautos įžvalgos sudomino valdžią turinčius asmenis, kurie norėjo išplėsti savo visuomenės kontrolę. Šie žmonės įžvelgė galimybę pasinaudoti teorinėmis grupių psichologijos įžvalgomis ir paversti jas praktiniais metodais, kuriais būtų galima manipuliuoti masėmis ne visuomenės akyse – tai ir tapo Bernayso darbo ryšių su visuomene srityje pagrindu. Kaip Bernaysas aiškino savo knygoje „Propaganda:
„Sistemingi masių psichologijos tyrimai atskleidė… nematomo visuomenės valdymo galimybes manipuliuojant motyvais, kurie veikia žmogų grupėje… [šie tyrimai] nustatė, kad grupės psichikos ypatumai skiriasi nuo individo psichikos ypatumų ir ją motyvuoja impulsai bei emocijos, kurių negalima paaiškinti remiantis tuo, ką žinome apie individualią psichologiją. Taigi natūraliai kilo klausimas: Ar, jei suprasime grupės proto mechanizmą ir motyvus, nebus įmanoma valdyti ir reguliuoti mases pagal savo valią, joms to nežinant?“ (Propaganda, Edwardas Bernaysas)
Didelį potencialą panaudoti grupių psichologijos įžvalgas masėms valdyti iš dalies lemia tai, kad grupė ar minia gali daryti įtaką individui, net jei jis fiziškai izoliuotas. Kaip savo knygoje „Viešosios nuomonės kristalizavimas“ (angl. Crystallizing Public Opinion) nurodė Bernaysas, minia „reiškia ne tik fizinį asmenų susibūrimą… minia veikiau yra proto būsena“. (Edward Bernays, „Crystallizing Public Opinion“) Kol žmogus identifikuojasi su grupe, tol jo protas ir elgesys keičiasi dėl ilgalaikės grupės psichologijos įtakos, net ir fiziškai nedalyvaujant kitiems grupės nariams.
Norėdami suprasti, kaip žmonių polinkis tapatintis su grupe leidžia manipuliuoti masėmis, turime atkreipti dėmesį į vieną iš Froido idėjų, kuri padarė didelę įtaką Bernayso sukurtiems manipuliavimo metodams. 1928 m. išleistoje knygoje „Propaganda“ Bernaysas aiškino:
„Froido mokyklos psichologai pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis žmogaus minčių ir veiksmų yra kompensaciniai troškimų, kuriuos jis buvo priverstas slopinti, pakaitalai. Daikto galima trokšti ne dėl jo vidinės vertės ar naudingumo, bet dėl to, kad žmogus nesąmoningai įžvelgia jame kažko kito simbolį, kurio troškimą jis gėdijasi sau pripažinti. Vyras, perkantis automobilį, gali manyti, kad jo nori kaip transport priemonės… Iš tikrųjų jis gali jo norėti, nes tai socialinės padėties simbolis, jo sėkmės versle įrodymas arba priemonė įtikti žmonai.“ (Propaganda, Edwardas Bernaysas)
Froidas teigė, kad dažnai sąmoningos mintys išsiskiria su jausmais ir troškimais, kurie neatitinka žmogaus norimo įvaizdžio ir todėl yra slopinami. Bernaysas pripažino, kad dėl šio fakto žmonėmis galima manipuliuoti. Tai reiškia, kad jei galima sukurti propagandą ar psichologines operacijas, kurios aplenkia sąmoningus ir racionalius individo gebėjimus, o vietoj jų nukreiptos į slopinamas emocijas ir paslėptus troškimus, galima paskatinti žmones priimti įsitikinimus ir elgseną, jiems nesuvokiant, kokie motyvai juos skatina tai daryti. Kaip aiškino Bernaysas:
„…žmonės labai dažnai vadovaujasi motyvais, kuriuos slepia nuo savęs… Akivaizdu, kad sėkmingas propagandistas turi suprasti tikruosius motyvus ir nesitenkinti vien priežastimis, kurias žmonės pateikia aiškindami tai ką jie daro.“ (Propaganda, Edwardas Bernaysas)
Atlikdamas sąžiningą ir kritišką introspekciją, žmogus gali, nors dažnai ir sunkiai, suvokti savo įsitikinimus ir veiksmus lemiančius motyvus. Tačiau kai žmogus pasiduoda grupinio susitapatinimo poveikiui, toks kritiškas saves vertinimas tampa beveik neįmanomas. „Grupė yra nepaprastai patikli ir atvira įtakai, – rašė Froidas, – ji neturi kritinio mąstymo gebėjimo“. (Grupės psichologija ir ego analizė, Sigmundas Freudas) Susitapatindamas su grupe, individas pajungia savianalizę ir įžvalgų tiesos ieškojimą grupės interesų ir sanglaudos palaikymui. Dėl grupės psichologijos poveikio susilpnėjus kritinio mąstymo gebėjimams, jie tampa labai jautrūs psichologinėms manipuliacijoms, nutaikytoms į slopinamus ar nesąmoningus troškimus ir emocijas.
Atrodo, kad šiuolaikinėje žiniasklaidoje ir populiariojoje kultūroje veikia jėgos, kurios stengiasi padidinti individo polinkį į tam tikro tipo grupinį susitapatinimą, t. y. susitapatinimą, kuris suskirsto gyventojus į konfliktuojančias grupes. Šis reiškinys gali turėti skaudžių padarinių visuomenės stabilumui ir laisvei, nes leidžia valdantiesiems taikyti seną taktiką „skaldyk ir valdyk“.
Knygoje „Pokalbiai apie Livijų“ Makiavelis pažymėjo, kad tie, kurie valdė gyventojus, jau seniai suprato, kad vieningi gyventojai visada stipresni už tuos, kurie juos valdo, todėl nuo senų senovės valdovai siekė „suskaldyti visuomenę ir susilpninti jėgą, kuri buvo stipri, kol buvo vieninga“ (Makiavelis), naudodami „tuos metodus, kurie skatina susiskaldymą“ (Makiavelis).
Skirstant gyventojus pagal rasę, klasę, religiją, lytį ar politines preferencijas, kitaip tariant, į grupes, kurios natūraliai linkusios konfliktuoti, dėl grupės psichologijos poveikio racionali diskusija ir debatai tarp šių atskirų grupių individų tampa labai mažai tikėtini.
„Kiekviena grupė… laiko savo standartus galutiniais ir neginčijamais ir yra linkusi atmesti visus priešingus ar kitokius standartus kaip nepagrįstus.“ (Edwardas Bernaysas, „Viešosios nuomonės kristalizavimas“)
Nesugebėdamos išspręsti nuomonių skirtumų racionaliai diskutuodamos, grupės, kurių įsitikinimų struktūros nesutampa, bandydamos įveikti tuos, kuriuos laiko grėsme, griebiasi destruktyvių priemonių. Taigi visuomenė, kurioje dominuoja tokios grupės, lengvai suskaldoma į vis priešiškesnius konfliktus, ir dėl to ne tik susilpnėja visa visuomenė, kaip nurodė Makiavelis, bet ir jos akys nukreipiamos nuo užkulisiuose veikiančių asmenų, kurie, pasak Bernayso, sudaro „nematomą vyriausybę, valdančią milijonų likimus“ (Propaganda, Edwardas Bernaysas), veiksmų.
Nors nėra nieko blogo, kad priklausymo jausmas grindžiamas bendrumu su kitais, klaidinga savo asmeninę tapatybę pirmiausia grįsti priklausymu grupei. Kalbant apie mūsų evoliucijos istoriją, tik visai neseniai išsiugdėme gebėjimą suvokti save kaip asmenybę, atskirą nuo bet kokios grupės ar genties. Tai buvo lemiamas sąmonės vystymasis, nes asmeninėmis teisėmis ir asmens laisvėmis grindžiamos visuomenės egzistavimas priklauso nuo gyventojų, išsiugdžiusių šį individualios sąmonės gebėjimą, arba, kitaip tariant, nuo visuomenės, kurią sudaro individai, suprantantys save ir besielgiantys su kitais pirmiausia kaip su individais.
Kaip savo klasikiniame veikale „Sąmonės kilmė ir istorija“ nurodė Erichas Neumanas, prieš išsivystant šiam individualios sąmonės gebėjimui:
„…dominavo grupė ir grupinė sąmonė…[individas] nebuvo savarankiškas, individualizuotas subjektas, turintis savo žinias, moralę, valią ir veiklą; jis veikė tik kaip grupės dalis, o grupė, turinti viršesnę galią, buvo vienintelis tikrasis subjektas.“ (Sąmonės kilmė ir istorija, Erichas Neumannas)
Žvelgiant iš šios perspektyvos, šiandieninis individų polinkis į grupinę identifikaciją yra ne tik pavojus visuomenės laisvei ir stabilumui, bet ir sąmonės regresija į primityvesnę psichologinę būseną, taigi, žvelgiant iš modernybės pozicijų, patologinė tendencija, kurią reikia įveikti. Arba, kaip sakė Froidas:
„Kiekvienas individas… turi dalį daugybėje grupinių protų – savo rasės, klasės, tikėjimo, tautybės ir t. t. – ir jis taip pat gali pakilti virš jų tiek, kiek turi nepriklausomybės ir originalumo“. (Grupės psichologija ir ego analizė, Sigmundas Freudas)