„Vasilijus Grossmanas sovietmečiu parašytame romane „Gyvenimas ir likimas“ atskleidžia totalitarizmą palaikančią mąstyseną, negailėdamas nei fašizmo, nei komunizmo.
Būdamas žurnalistas, V. Grossmanas dalyvavo nacių ir jų civilių kolaborantų vykdytame žydų genocide Ukrainoje. Grossmanas aprašo, kaip naciai (prie kurių prisidėjo Stalinas) pirmiausia turėjo sukelti neapykantos žydams jausmus, kad piliečiai vykdytų įsakymus.
Grossmanas įžangą sukuria aprašydamas užkrėstų galvijų naikinimo būdus:
„Prieš skerdžiant užkrėstus galvijus reikia atlikti įvairias parengiamąsias priemones: iškasti duobes ir tranšėjas, nugabenti galvijus į skerdimo vietą, duoti nurodymus kvalifikuotiems darbuotojams.
Jei vietos gyventojai padeda valdžios institucijoms nugabenti užsikrėtusius galvijus į skerdimo vietas ir sugauti pabėgusius gyvulius, jie tai daro ne iš neapykantos karvėms ir veršeliams, o iš savisaugos instinkto.“
Antisemitai nebūtinai yra kraujo ištroškę žmonės, todėl, siekiant įgyti paklusnumą, specialiomis kampanijomis buvo formuojamas plačiosios visuomenės mąstymas:
„Panašiai ir tada, kai reikia masiškai žudyti žmones, vietos gyventojus ne iš karto apima kraujo ištroškusi neapykanta senukams, moterims ir vaikams, kuriuos ketinama sunaikinti. Gyventojus būtina paruošti specialia kampanija. Ir šiuo atveju nepakanka remtis vien tik savisaugos instinktu; būtina sužadinti tikros neapykantos ir pasibjaurėjimo jausmus.“
Originalus video ČIA