Visada buvau liberalas, kairiųjų pažiūrų politikas, ištikimas tokių principų kaip laisvė, žodžio laisvė, tolerancija, užuojauta ir asmeninė kūno autonomija šalininkas – aršus „Mano kūnas, mano pasirinkimas“ gynėjas.
Savo draugus liberalus visada laikiau atvirais, kritiškai mąstančiais, užjaučiančiais, tolerantiškais, pakankamai išsilavinusiais ir išradingais, kad žinotų, kur ieškoti alternatyvios informacijos, gebančiais interpretuoti duomenis ir atskirti faktus nuo akivaizdžios propagandos; laisvo žodžio, laisvės ir kūno autonomijos gynėjais – visa tai akivaizdžiai yra pamatiniai liberalizmo principai.
Dabar kiekviena iš šių paradigmų man buvo sugriauta.
Kiekviena iš jų.
Dabar man gėda vadintis liberalu.
Liberalai visas savo „naujienas“ gauna iš labiausiai korumpuotų pagrindinių šaltinių. Jie plūsta į „Google“ universitetą, kad patvirtintų arba paneigtų viską, su kuo sutinka arba nesutinka, pamiršdami, kad „Google“ dabar cenzūruoja viską, kas prieštarauja oficialiam pasakojimui. Atrodo, jie net nežino, kad egzistuoja alternatyvios paieškos sistemos. Jie niekina Bezosą, kurio turtas per pandemiją „atsitiktinai“ padidėjo 79,4 mlrd. dolerių – nuo 113 mlrd. dolerių 2020 m. kovo mėn. iki 192,4 mlrd. dolerių 2021 m. liepos 31 d., tačiau jie plūsta į jo leidinį „Washington Post“ ir neabejodami suvirškina kiekvieną šaukštu paduodamą pūvančią propagandą, o paskui išdidžiai perteikia ją kaip neginčijamą tiesą.
Kad neperžengtų savo veidmainystės ribų, jie viską perka iš „Amazon“ ir džiugiai giria patogumą, nors mažos vietos įmonės jų bendruomenėse sunkiai išgyvena arba buvo visam laikui uždarytos dėl jų remiamų uždarymų.
Jie visada teisingai manė, kad didžiosios farmacijos bendrovės yra vienos labiausiai korumpuotų, nepatikimų ir nesąžiningų subjektų žemėje, gerai žinodami, kad Pfizer ir kitų bendrovių nusikalstamų veikų sąrašas yra ilgas kaip mylia, o jų istorija yra gerai užfiksuota: melas, gydytojų ir mokslininkų papirkinėjimas, reguliavimo agentūrų, tokių kaip FDA, užvaldymas, duomenų slėpimas, susitarimai ir kainų fiksavimas, milijardinės baudos, ad infinitum ad nauseum. Dabar jie šias bendroves laiko įmonių šventaisiais ir žmonijos gelbėtojais, o iš jūsų tyčiojasi, nekenčia jūsų, gėdijasi ir tyčiojasi, kad atkreipėte dėmesį į jų neginčijamą korupcijos istoriją.
Akivaizdu, kad politinis tribalizmas ir grupinis mąstymas yra didelė to dalis. Pažvelkite į politikus ir garsenybes, kurie užsideda kaukes, kai įjungtos kameros, ir nusiima kaukes, kai tik kameros išjungiamos. „Sekite mokslu“, tiesa?
Pirmoji raudona vėliava man pasirodė gerokai prieš „pandemiją“, kai technologijos pradėjo cenzūruoti tokius žmones kaip Alexas Jonesas ir kitus. Negalėjau patikėti, kad mano liberalūs draugai – žodžio laisvės gynėjai – džiūgauja dėl cenzūros; tuomet pradėjau įžvelgti horizonte kažką tikrai nerimą keliančio. Akivaizdu, kad tai, ar sutinkate su Aleksu Džounsu, ar Trumpu, ar jums patinka, nėra svarbiausia. Orveliškoje tikrovės klastotėje tiesa dabar cenzūruojama prisidengiant „pavojingos dezinformacijos“ plitimo stabdymu.
Cenzūra, kaip liberalai visada suprato, yra konkretus fašizmo pagrindas, pagrindinis visų totalitarinių režimų istorijoje principas. „Galiu su jumis nesutikti, bet kovosiu iki mirties, kad apginkčiau jūsų teisę tai sakyti“, – toks buvo pagrindinis liberalizmo ir žodžio laisvės principas, kurį įnirtingai gyniau.
Būtent tada pradėjau suvokti kairiųjų intelektualinį žlugimą ir moralinį bankrotą. Tie iš jūsų, kurie džiūgavote dėl cenzūros ir maldavote valdžios apsaugoti jus nuo „nepageidaujamų“ – kaip dabar vadinate „neskiepytus“ – netrukus išmoks tą pačią pamoką, kurią nacistinėje Vokietijoje gavo Martinas Niemölleris.
Pakalbėkite dabar su liberalais apie savo laisvę, ir jie iš jūsų pasišaipys: „Jūsų „laisvamanybė“ nesuteikia jums teisės kelti pavojų mano gyvybei!“.
„Freedumb“?
Ką Benjaminas Franklinas sakė apie jūsų laisvę ir saugumą? „Tie, kurie nori iškeisti svarbiausią laisvę į saugumą, neturės nei vienos, nei kitos.“ Baimė dėl mikrobų ar „tų žmonių“ nekeičia šio istorinio fakto.
Tie, kurie mano, kad baimė dėl mikrobų suteikia jiems teisę naikinti visuomenę, turi atvirkštinį požiūrį; jūsų baimė (neracionali ar kitokia) nesuteikia jums teisės atimti visų neatimamų teisių ir esminių laisvių; jei norite gyventi baimėje, tuomet esate visiškai laisvi tai daryti.
Likite namie, dėvėkite dvi kaukes, uždarykite savo verslą, švirkškitės bet kokią mikstūrą, kuri, jūsų manymu, palengvins jūsų psichozę, glostykite savo talismaną ir užsidekite Šventojo Faučio maldos žvakę. Vietoj to jie kaltina visus, kurie bando gyventi normalų, laisvą gyvenimą, kaip demonus ir moksliškai neraštingus žmones, atsakingus už visas jų pačių sukeltas traumas. Gyvenimas laisvoje visuomenėje – pats gyvenimas – yra kupinas rizikos. Jei jus gąsdina peršalimo virusas, kurio išgyvenamumas siekia 99,8 %, tai kodėl jūsų negąsdina žaibo smūgis, kuris kelia kur kas didesnę riziką?
Įdomu, ar nors vienas liberalus draugas gali man pasakyti, kiek vaikų Hjustone mirė nuo Kovido nuo šios „pandemijos“ pradžios, remiantis paties miesto duomenimis?
Kas nors?
Ir vis dėlto jūs norite priversti vaikus dėvėti kaukes visiškai nesirūpindami jų psichologine sveikata ir normaliu vystymusi, ignoruodami faktą, kad jie turi 99,999 % tikimybę išgyventi šį peršalimo virusą ir kad 2019 m. nuo gripo mirė daugiau vaikų. Jei jus gąsdina 99,999 % tikimybė, tai kodėl kada nors išleidote savo vaiką iš namų? Jei prieš dvejus metus kas nors būtų liepęs savo vaikui dėvėti šalmą su žaibolaidžiu, bijodamas žaibo smūgio, būtumėte apkaltinę jį smurtu prieš vaiką.
Nors jie nuolatos demonstruoja dorybę, kaip jiems rūpi juodaodžiai ir mažumos, o dėl „pandemijos“ kaltina „neskiepytus“, jie kažkodėl ignoruoja faktą, kad daugiausia neskiepytų yra ne „Trumperiai“ ar „dešinieji“, o juodaodžiai ir ispanakalbiai.
Pavyzdžiui, apskritai 43 valstijose 2021 m. rugsėjo 20 d. baltųjų, gavusių bent vieną vakcinos dozę, procentas (53 %) buvo 1,2 karto didesnis nei juodaodžių (45 %) ir 1,1 karto didesnis nei ispanakalbių (49 %). Kai kuriose valstijose šie skaičiai dar didesni.
Jie nuolat kalba apie „sisteminį rasizmą“ ir segregaciją praeityje, visiškai pamiršdami, kad dabar būtent jie kuria dvilypę visuomenę – medicininį apartheidą – kuri bus dar labiau segreguota nei šeštajame dešimtmetyje; dabar jis apims ne tik tam tikrą rasę, bet ir kelias žmonių grupes, jei vadinamieji skiepų pasai taps realybe visiems.
Šiuo metu tūkstančiams sveikatos priežiūros darbuotojų visoje šalyje gresia atleidimas iš darbo, nes jie atsisako skiepytis. Ar pasidomėjote, kodėl tiek daug sveikatos priežiūros specialistų atsisako vakcinos, kurios nenori ir kurios jiems nereikia? Ar pamiršote, kaip prieš metus tuos pačius žmones vadinote „didvyriais, dirbančiais priešakinėse linijose, kad mus apsaugotų“? Slaugytojai yra vieni padoriausių ir rūpestingiausių žmonių visuomenėje. Ar jūsų smegenys tokios silpnos, kad manote, jog jie visi yra „trimitininkai“? Dabar džiaugiatės jų atleidimu.
Gėda jums.
Galbūt kai kurie mano liberalūs draugai visą laiką buvo tikri rasistai ir neapykantos kurstytojai, o aš buvau pernelyg aklas, kad tai įžvelgčiau. Man visada kėlė įtarimą jų nesibaigianti dorybės signalizacija dėl visko – ypač dėl rasizmo – kai iš tiesų Amerika yra pati įvairiausia, labiausiai integruota visuomenė žmonijos istorijoje. Kiek jūs esate dorybingi, jei jaučiate poreikį visur tai demonstruoti? Priešingai, tikrai dorybingi žmonės to nedaro.
Ar reikia stebėtis, kad nuo tada, kai prasidėjo ši „pandemija“, savižudybių skaičius tarp jaunų žmonių, izoliuotų ir „socialiai nutolusių“ nuo visko, dėl ko jų gyvenimas yra vertas gyventi, yra milžiniškas? Šeima, draugai, išleistuvės, pasimatymai, vestuvės, sportas, pramogos ir visa kita. Jų viltys dėl bet kokios šviesios ateities buvo sužlugdytos, jie jaučiasi neturintys jokių galimybių kilti aukštyn ir tikėtis tik žeminančio gyvenimo distopinėje ateityje.
Prancūzų sociologas Emile’is Durkheimas savo klasikiniame tekste „Apie savižudybę“ nagrinėjo, kaip individai ir visuomenės yra linkę į asmeninį ir kolektyvinį savidestrukcijos aktą, kai nutrūksta socialiniai ryšiai. Tai, ką jis vadino esmine „gyvybę palaikančia pusiausvyra“ – sveika pusiausvyra tarp asmeninės iniciatyvos ir bendruomeninio solidarumo – gali būti pasiekta tik tada, kai socialiniai ryšiai yra stiprūs.
Ir atvirkščiai, jis rašė, kad labiausiai linkę į savidestrukcinius veiksmus yra tie individai ir visuomenės, kurių šie ryšiai, ši pusiausvyra, yra sunaikinti. Ar gali būti veiksmingesnis būdas šiai svarbiai pusiausvyrai sunaikinti nei izoliacija ir „socialinis nutolimas“? Žiauriai ironiškai mums sakoma, kad tai yra solidarumo aktas, kad „mes visi esame kartu“.
Kaip suprato Zigmundas Froidas, vėlyvosios nuosmukio stadijos tautos nesąmoningai priima mirties instinktą. Kai jų nebegali nuraminti nuolatinės pažangos iliuzija, prarandamas vienintelis priešnuodis nihilizmui. Jos supainioja priespaudą su laisve (pavyzdžiui, ACLU neseniai paskelbtas pareiškimas dėl skiepų privalomumo: „…toli gražu ne pažeidžia pilietines laisves, o atvirkščiai – skiepų įpareigojimai jas dar labiau sustiprina“). Jie painioja naikinimą su kūryba. Jiems liepiama tikėti šūkiu „Build Back Better“.
Nesuvokdami to, jie pamažu leidžiasi į primityvų laukiniškumą – tai, ką žinojo Froidas, Džozefas Konradas ir Primo Levis, slypintį už trapaus civilizuotos visuomenės fasado. Jų gyvenime nebėra proto. Protas, kaip sakė Šopenhaueris, yra sunkiai prispaustas valios tarnas.
Anądien pamačiau žinomo liberalaus politiko „Twitter“ puslapį. Po jos vardu ir pavarde buvo privalomi įvardžiai „ji/jis/ji“. Apie ką čia kalbama? Ar kas nors susipainiojo, ar ji yra moteris, ar ne? Visos šios keistos nesąmonės apie lytinę tapatybę rodo moraliai žlugusią, nihilistinę ir dvasiškai mirusią visuomenę – ir tai stebiu iš perspektyvos žmogaus, kuris net nėra religingas. Šie žmonės visiškai išprotėjo, siekdami pasirodyti dorybingesni už „tuos žmones“. Akivaizdu, kad tai politinis tribalizmas ir grupinis mąstymas. Ironiška, bet tai tik signalas ir jokios dorybės.
Jei po pastarųjų aštuoniolikos mėnesių vis dar manote, kad tai susiję su visuomenės sveikata, tuomet jūsų laukia košmariškas pabudimas, kai pamatysite, kad gyvenate šaltoje technokratinėje, totalitarinėje distopijoje, kurioje neturite jokios kūno autonomijos, jokios žodžio laisvės, jokios kitokios nuomonės ir visą likusį gyvenimą esate skaitmeniniu būdu sekami kaip galvijai, o jums taikomi nesibaigiantys skiepai ir begalinės eilės vien tam, kad patektumėte į restoraną.
Be abejo, daugelis iš jūsų per pastaruosius aštuoniolika mėnesių pajutote, kad kažkas negerai, kad „ekspertai“ meluoja, kad „mokslas“ neturi jokios prasmės ir kad vyksta kažkas labai svarbaus, kas neturi nieko bendra su „visuomenės sveikata“. Valdantieji parazitai praranda kontrolę ir dabar bando pakilti karjeros laiptais, ištrinti didelių gyventojų sluoksnių judėjimą aukštyn, išnaikinti politinius oponentus ir kitus „nepageidaujamus asmenis“, užčiaupti žodžio laisvę ir pririšti likusią žmonijos dalį prie griežto pavadėlio.
Perfrazuojant Franką Zappą, jie tęs laisvės iliuziją tol, kol ji bus pelninga. Dabar iliuziją išlaikyti tapo per brangu, todėl jie nuima dekoracijas, atitraukia užuolaidas, iškelia stalus ir kėdes, ir jūs liksite žiūrėti į plytų sieną teatro gale.
Pažvelkite į toliau pateiktą paprastą memą. Tai parodo, kiek daug savo žmogiškumo jau atsisakėte dėl saugumo iliuzijos. Tokia yra jūsų ateitis dehumanizuotoje technokratinėje totalitarinėje visuomenėje.
Mėgaukitės savo „NEW NORMAL“.
_______
Originalus straipsnis ČIA
The Corruption of My Liberal Tribe / BY DAVID SMITH OCTOBER 4, 2021