Remdamiesi bitkoinų modeliu, centriniai bankai planuoja kurti savo „skaitmenines valiutas“. Panaikindami bet kokį likusį privatumą, garantuodami visišką kiekvieno sandorio kontrolę ir net apribodami, kam paprasti žmonės gali išleisti savo pinigus.
Nuo tos akimirkos, kai bitkoinas ir kitos kriptovaliutos pirmą kartą pasirodė kaip nepriklausoma ir alternatyvi mainų priemonė, nepriklausanti finansų status quo, buvo tik laiko klausimas, kada naujoji alternatyva bus absorbuota, modifikuota ir peritaikyta tarnauti valstybei.
Atsirado „centrinių bankų skaitmeninės valiutos“ (Central Bank Digital Currencies / CBDC): pagrindinis atsakas bitkoinui.
Tiems, kurie niekada apie jas negirdėjo, „centrinio banko skaitmeninės valiutos“ (CBDC) yra būtent tai, kaip jos skamba, – tai centrinių bankų išleistos skaitmeninės svaro, dolerio, euro ir t. t. versijos.
Kaip ir bitkoinas (ir kitos kriptovaliutos), CBDC būtų visiškai skaitmeninės, skirtos kovoti ir galiausiai pakeisti grynuosius pinigus. Tačiau, kitaip nei kriptografija, jis neturėtų jokio šifravimo, išsaugančio anonimiškumą. Tiesą sakant, būtų visiškai atvirkščiai, iš esmės panaikinant pačią finansinio privatumo idėją.
Galbūt apie CBDC planus daug negirdėjote, nes jie pasimetę vykstančios „pandemijos“ painiavoje, tačiau ši kampanija jau kelis mėnesius aktyviai vyksta užkulisiuose. Šiomis dienomis apie tai rašė ir Reuters (nuoroda ČIA), ir Financial Times (nuoroda ČIA). Tai ilgas, lėtas procesas, bet procesas judantis viena kryptimi.
Šalys, kuriose ši idėja pažengė toliausiai, yra Kinija ir Jungtinė Karalystė. Kinijos skaitmeninis juanis kuriamas nuo 2014 m., jis nuolat ir plačiai testuojamas. Jungtinė Karalystė dar nė iš tolo nepriartėjo prie šio etapo, tačiau kancleris Riši Sunakas (Rishi Sunak) noriai stumia į priekį skaitmeninį svarą, kurį spauda vadina „britkoinu“.
Kitos šalys, įskaitant Naująją Zelandiją, Australiją, Pietų Afriką ir Malaiziją, neatsilieka.
JAV taip pat tiria šią idėją, o Federalinių rezervų sistemos vadovas Džeromas Pauelas (Jerome Powell) paskelbė artimiausiu metu paskelbsiantis išsamią ataskaitą apie „skaitmeninį dolerį“.
Turėtų pakakti pamatyti pasiūlymus, kaip šie CBDC galėtų veikti, kad net ir labiausiai pasitikinčių žmonių galvose įsijungtų raudona lemputė.
Daugumai žmonių nepatiktų mintis, kad vyriausybė stebi „visas išlaidas realiuoju laiku“ – nuoroda ČIA, tačiau tai nėra blogiausia.
Bene pavojingiausia idėja yra ta, kad bet kuri būsima skaitmeninė valiuta turėtų būti „programuojama“. Tai reiškia, kad pinigus išleidžiantys žmonės turėtų teisę kontroliuoti, kaip jie išleidžiami.
Tai nėra interpretacija ar „sąmokslo teorija“, užtenka pasiklausyti Agustino Karstenso, Tarptautinio atsiskaitymų banko vadovo, kalbėjusio šių metų pradžioje – video ČIA
Štai ta citata dar kartą, šiek tiek paryškinta:
„Pagrindinis skirtumas [su CBDC] yra tas, kad centrinis bankas turėtų absoliučią taisyklių ir nuostatų, pagal kurias bus nustatomas šios centrinio banko atsakomybės išraiškos panaudojimas, kontrolę, ir turėtų technologiją, kaip tai užtikrinti.“
…o tai pasako ne tik tai, kad jie nori ir siekia šios galios, bet ir tai, kaip jie ją sau pateisina. Kitų žmonių pinigus jie paverčia „savo atsakomybės išraiška“, todėl mano, kad teisinga juos kontroliuoti.
Birželio mėn. laikraštyje „Telegraph“ išspausdintame straipsnyje taip pat atviraujama:
„Skaitmeniniai pinigai galėtų būti užprogramuoti taip, kad būtų užtikrinta, jog jie būtų išleidžiami tik būtiniausioms prekėms arba prekėms, kurias darbdavys ar vyriausybė laiko protingomis.“
Toliau straipsnyje cituojamas BoE direktorius Tomas Muttonas:
„Tai gali duoti tam tikrų socialiai naudingų rezultatų, užkertant kelią veiklai, kuri, kaip manoma, yra socialiai žalinga.“
Vyriausybės ir darbdaviai užtikrina, kad jų išleidžiami pinigai būtų naudojami tik „protingiems“ dalykams ir nebūtų naudojami „socialiai žalingais“ būdais? Nereikia daug vaizduotės, kad suprastume, kaip ši sistema galėtų vystytis ir pertvarkyti visuomenę į tikrą distopinį košmarą.
Kinijoje šis procesas jau prasideda, ir tai vyksta labai subtiliai. Artėjant savo skaitmeninės valiutos išleidimui, jie uždraudžia visas kriptovaliutas, kad pašalintų konkurenciją, ir jau žinoma, kad skaitmeninis juanis bus programuojamas.
Vakarų požiūris tikriausiai bus ne toks tiesmukas, bet dėl to ne mažiau kontroliuojantis.
Britkoinas greičiausiai bus programuojamas tik „ypatingomis aplinkybėmis“. Pradedant, kaip rašo „Telegraph“, nuo valstybės išmokų. Jos bus pažymėtos, kad būtų išleidžiamos tik „būtiniausioms reikmėms“. (Žinoma, jei bus įvestos visuotinės bazinės pajamos, gali būti, kad dauguma žmonių galiausiai gaus „valstybines pašalpas“) – nuoroda ČIA
Taip pat nesunku įsivaizduoti, kad programuojamieji pinigai prisideda prie „NHS apsaugos“, kai žmonėms neleidžiama leisti valstybės pinigų cukrui, cigaretėms ar alkoholiui. Arba žmonių, esančių organų laukiančiųjų sąrašuose arba kuriems diagnozuotos tam tikros ligos, darbo užmokestis ir išlaidos būtų kontroliuojamos.
Tačiau apskritai britų tironijos prigimtis yra neoficiali. Taigi Jungtinės Karalystės vyriausybė darys didelį šou, atsisakydama savo įgaliojimų programuoti pinigus, taip teigiamai kontrastuodama su Kinija… tačiau tuo metu nesiims jokių priemonių, kad užkirstų kelią didelėms bendrovėms „programuoti“ jų išduodamus atlyginimus.
Taigi, nors Kinijoje valstybė kontroliuoja skaitmeninį juanį, skaitmeninis svaras sterlingų bus kontroliuojamas korporacijų ir naudojamas siekiant įtvirtinti neišsakytą valstybės ir korporacijų partnerystę, kuri apibrėžia tikrąjį fašizmą.
Tikėtina, kad tai prasidės nedideliais, nuspėjamais būdais, skirtais „apriboti konkurenciją“. Pavyzdžiui, „McDonald’s“ padarys taip, kad bus neįmanoma išleisti savo darbo užmokesčio „Burger King“, ir atvirkščiai. Cola ir Pepsi. Starbucks ir Costa. Jūs suprantate mintį.
Mes tapome atšaukimo kultūros, kultivuojamos tapatybės politikos ir dorybių signalizavimo amžiaus liudininkais. Na, įsivaizduokite, kaip į tai įsilieja programuojama valiuta. Įmonės galėtų įsipareigoti „kovoti su neapykanta“ ir neleisti savo darbuotojams aukoti pinigų į juodąjį sąrašą įtrauktoms politinėms partijoms, religinėms grupėms, labdaros organizacijoms ar asmenims.
Kovido amžiuje matėme, kaip autoriai, aktoriai ir dainininkai, kurie išsiskiria iš minios, patiria agresyvią raganų medžioklę, tačiau įsivaizduokite pasaulį, kuriame įmonės galėtų „išsižadėti tų, kurie skleidžia dezinformaciją“, neleisdamos išleisti jų išduodamo darbo užmokesčio atvirai kritikuojančių valdžią meno kūriniams, filmams, muzikai ir knygoms.
Galbūt įmonės padarys taip, kad neskiepytiems darbuotojams būtų taikomi didesni apribojimai jų atlyginimams nei skiepytiems. Galbūt nevakcinuotas atlyginimas negalės būti išleistas kino teatruose ar naktiniuose klubuose, kad „sustabdytų viruso plitimą“.
Anglijos banko direktoriaus pavaduotojas Johnas Cunliffe’as „Telegraph“ sakė:
Galima būtų galvoti apie išmaniuosius kontraktus, kuriuose pinigai būtų užprogramuoti taip, kad būtų išmokami tik tada, kai kas nors atsitinka.
Taigi galbūt darbdaviai visiškai panaikins pasirinkimo galimybę ir nustatys, kad neigiamas testas ir (arba) skiepas yra būtina sąlyga, norint atrakinti savo atlyginimą. Tai galėtų būti taikoma įvairiam elgesiui, skatinančiam „postūmį“.
Pasaulio ekonomikos forumas turi aiškią ateities viziją, kurioje žmonės „nieko neturi ir yra laimingi“, sujunkite tai su užsitęsusiu karu prieš būsto nuosavybę – nuoroda ČIA, ir galite pamatyti, kaip darbdaviai ir vyriausybės leidžia pinigus, kuriuos galima išleisti nuomai, bet ne būsto paskolai.
O dabar įsivaizduokite besiformuojantį „Žaliąjį naująjį kursą“. Griežti apribojimai, kiek pinigų galite išleisti benzinui, plastikui ar mėsai.
Tik X dolerių skrydžiams per metus. Tik Y svarų jautienai. Viskas planetos labui.
Pinigai iš nepriklausomybės išraiškos taps ne kuo kitu, o tik kuponų sistema, valdoma visiškai pagal korporacijų monolitų užgaidas.
Vos prieš dvejus metus visa tai būtų skambėję kaip besaikė paranoja, bet ar nuoširdžiai nustebtumėte pamatę tokį pasiūlymą „Guardian“ dienraštyje šiomis dienomis?
Programuojamoje skaitmeninėje valiutoje būtų užkoduota galimybė kontroliuoti visą mūsų visuomenę. Atrodo, kad būtent į tai ir krypsta naujoji norma.
____
Originalus straipsnis anglų kalba ČIA