Jei ir kai valdžia nuspręs atsisakyti pandemijos naratyvo, „lokdaunas“ niekur nedings. Panašu, kad vietoj to jie bus pervadinti į „klimato lokdautus“ ir bus vykdomi priverstinai arba tiesiog grėsmingai laikomi virš visuomenės galvos.
Bent jau taip teigiama Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) darbuotojo parašytame straipsnyje, kurį paskelbė vienas iš mega-korporacijos analitinių centrų.
Panagrinėkime jį.
ATASKAITOS AUTORIUS IR RĖMĖJAI
Ataskaitą, pavadintą „Kaip išvengti klimato lokdauno“, parašė Mariana Mazzucato, Londono universitetinio koledžo ekonomikos profesorė ir Pasaulio sveikatos organizacijos padalinio, vadinamo Sveikatos ekonomikos taryba visiems, vadovė.
Pirmą kartą jį 2020 m. spalį paskelbė „Project Syndicate“, ne pelno siekianti žiniasklaidos organizacija, kuri (kaip galima nuspėti) yra finansuojama iš Atviros visuomenės fondo, Bilo ir Melindos Geitsų fondo ir daugelio, daugelio kitų fondų dotacijų.
Vėliau ją perėmė ir perspausdino Pasaulinė darnaus vystymosi verslo taryba (WBCSD), kuri save apibūdina kaip „pasaulinę, vadovų vadovaujamą organizaciją, vienijančią daugiau kaip 200 pirmaujančių įmonių, kurios dirba kartu, kad paspartintų perėjimą prie darnaus pasaulio.“.
WBCSD narėmis iš esmės yra visos didžiausios pasaulio bendrovės, įskaitant „Chevron“, BP, „Bayer“, „Walmart“, „Google“ ir „Microsoft“. Daugiau nei 200 narių, kurių metinės pajamos viršija 8 TRILIJONUS dolerių.
Trumpai tariant, PSO dirbantis ekonomistas parašė ataskaitą apie „klimato lokdaunus“, kurią paskelbė ir Gateso ir Soroso remiama nevyriausybinė organizacija, ir grupė, atstovaujanti beveik visiems planetos bankams, naftos bendrovėms ir technologijų milžinėms.
Kad ir kas joje būtų parašyta, akivaizdu, kad jai pritarė pasaulį valdantys žmonės.
KAS TEN PARAŠYTA?
Pats ataskaitos tekstas iš tiesų yra gana gudriai sukonstruotas. Joje ne atvirai pasisakoma už klimato kaitos stabdymą, bet aptariami būdai, kaip „mes“ galime užkirsti tam kelią.
„Plintant COVID-19 […] vyriausybės įvedė lokdauno priemones, kad neleistų visuomenės sveikatai pavojingai situacijai tapti nekontroliuojamai. Netolimoje ateityje pasauliui vėl gali tekti taikyti draudimus – šį kartą siekiant įveikti klimato kaitos padarinius […] Kad išvengtume tokio scenarijaus, turime iš pagrindų peržiūrėti savo ekonomines struktūras ir kapitalizmą daryti kitaip.“
Taip gudriai sukuriama argumentų prieš juos regimybė, nors iš tikrųjų remiamasi apriorinėmis prielaidomis, kad bet kokie vadinamieji „klimato lokdaunai“ būtų a) būtini ir b) veiksmingi. Nė viena iš šių aplinkybių niekada nebuvo nustatyta.
Kitas dalykas, kuris pateikiamas ataskaitoje, yra tam tikras priežastinis ryšys tarp aplinkos ir „pandemijos“:
„COVID-19 pati savaime yra aplinkos būklės blogėjimo pasekmė.“
Balandžio mėnesį parašiau straipsnį, kuriame nagrinėjau nuolatinius žiniasklaidos bandymus susieti Kovid19 „pandemiją“ su klimato kaita. Visi – nuo „Guardian“ iki Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos – laikosi tos pačios pozicijos: „Pagrindinė pandemijų priežastis yra gamtos niokojimas“:
„Dėl kertamų miškų ir medžiojamų laukinių gyvūnų, gyvūnai ir juose esantys mikrobai vis dažniau susiduria su žmonėmis ir gyvuliais.
Šiai pozicijai pagrįsti niekada nepateikiama jokių mokslinių įrodymų. Tai veikiau faktais nepagrįsta gąsdinanti frazė, naudojama siekiant priversti visuomenę susieti vidinę savisaugą (ligų baimę) ir rūpestį aplinka. Ji yra tiek pat skaidri, kiek ir silpna.
„KLIMATO LOKDAUNAI“
Taigi, kas tiksliai yra „klimato lokdaunas“? Ir ką jis reikštų?
Autorius kalba gana aiškiai:
„Pagal „klimato lokdauną“ vyriausybės apribotų asmeninių automobilių naudojimą, uždraustų raudonos mėsos vartojimą ir įvestų ekstremalias energijos taupymo priemones, o iškastinio kuro bendrovės turėtų nutraukti gręžinius.“
Štai ir viskas. „Klimato lokdaunas“ reiškia, kad nebebus vartojama raudona mėsa, vyriausybė nustatys apribojimus, kaip ir kada žmonės naudojasi privačiomis transporto priemonėmis, ir toliau taikys (nepatikslintas) „ekstremalias energijos taupymo priemones“. Tikėtina, kad tai apimtų ir anksčiau siūlytus kelionių lėktuvu draudimus.
Apskritai tai gali būti daug griežtesnė priemonė nei „visuomenės sveikatos politika“, kurią visi kentėme pastaruosius metus.
Kalbant apie iškastinio kuro kompanijų vertimą nutraukti gręžinius, tai yra persmelkta praktinio neišmanymo, kuris egzistuoja tik akademiniame pasaulyje. Tarkime, jei sugebėtume pereiti prie visiško atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo, vis tiek nesugebėtume sustabdyti iškastinio kuro gręžimo.
Nafta naudojama ne tik kaip kuras, bet ir varikliams tepti, chemikalams ir plastikams gaminti. Pavyzdžiui, plastikų, naudojamų vėjo turbinoms ir saulės baterijoms gaminti.
Anglis reikalinga ne tik elektrinėms, bet ir plienui gaminti. Plieno, kuris yra gyvybiškai svarbus beveik viskam, ką žmonės daro šiuolaikiniame pasaulyje.
Man tai primena aštuntojo dešimtmečio Viktorijos Vud (Victoria Wood) skečą, kuriame aukštesniosios viduriniosios klasės moteris, sutikusi angliakasį, pastebi: „Manau, kad dabar, kai turime elektrą, anglių mums nebereikia.“
Daugybė utopinių idėjų po iškastinio kuro įsigalėjimo parduodamos būtent taip, žmonėms, kurie yra patogiai nutolę nuo to, kaip iš tikrųjų veikia pasaulis. Tai atspindi tariamą „atsigavimą“, kurį aplinka patyrė lokdauno metu – mitinį kūrinį, parduodantį namų arešto sidabrinį pamušalą žmonėms, manantiems, kad dėl to, jog metiniai biudžeto posėdžiai vyksta per Zoom, Kinija kažkokiu būdu nustojo gaminti 900 mln. tonų plieno per metus, o JAV kariuomenė nesukuria daugiau taršos nei 140 skirtingų šalių kartu sudėjus.
Iš tikrųjų kyla klausimas, kodėl nevyriausybinė organizacija, kurią, be kita ko, remia „Shell“, BP ir „Chevron“, norėtų siūlyti uždrausti iškastinio kuro gręžinius? Bet apie tai jau kitą kartą.
KAIP IŠVENGTI „KLIMATO LOKDAUNO“
Taigi, „klimato lokdaunas“ – tai distopinės socialinės kontrolės ir nepraktiškų nesąmonių, kuriomis greičiausiai siekiama parduoti darbotvarkę, mišinys. Tačiau nesijaudinkite, mums to daryti nereikia. Yra būdas išvengti šių kraštutinių priemonių, taip teigia autorius:
„Kad išvengtume tokio scenarijaus, turime iš pagrindų pertvarkyti savo ekonomines struktūras ir kapitalizmą daryti kitaip […] Norint įveikti šią trigubą krizę, reikia perorientuoti įmonių valdymą, finansus, politiką ir energetikos sistemas į žaliąją ekonomikos transformaciją […] Norint pasiekti žaliąjį ir tvarų atsigavimą, reikia kur kas daugiau […] norime pakeisti darbo, tranzito ir energijos vartojimo ateitį.“
„Pertvarkyti“? „Perorientuoti“? „Transformuoti“?
Atrodo, kad žvelgiame į naujai kuriamą visuomenę. „Perkrovimo“, jei norite, o atsižvelgiant į norimą mastą, manau, kad jį netgi galima būtų pavadinti „didžiuoju perkrovimu“ (Great reset).
Žinoma, išskyrus tai, kad „didysis perkrovimas“ tėra laukinė „sąmokslo teorija“. Elitas nenori Didžiojo persitvarkymo, net jei nuolat kartoja, kad nori…
…jie nori tik visiško mūsų socialinio, finansinio, vyriausybinio ir energetikos sektorių „pertvarkymo“.
Jie nori, kad jūs nieko neturėtumėte ir būtumėte laimingi. Arba kitaip.
Kadangi minėtame straipsnyje keisčiausia tai, kad nors daugumoje baimės-pornografiją viešosios programos bent jau bando įbrukti subtiliai, šiame straipsnyje labai aiškiai jaučiamas atviras grėsmingas tonas [paryškinta]:
„Artėjant klimato kaitai artėjame prie lūžio taško, kai norint apsaugoti civilizacijos ateitį reikės imtis dramatiškų veiksmų […] Vienaip ar kitaip, radikalūs pokyčiai neišvengiami; mūsų užduotis – užtikrinti, kad pasiektume norimus pokyčius, kol dar turime galimybę rinktis.“
Visas straipsnis yra ne tiek argumentas, kiek ultimatumas. Ginklas, įremtas į kolektyvinę visuomenės galvą. „Žinoma, mes nenorime jūsų užrakinti namuose, priversti valgyti perdirbtus sojos kubelius ir atimti jūsų automobilius, – sako jie mums, – bet mums gali tekti tai padaryti, jei nepaisysite mūsų patarimų.“
Ar ateityje bus „klimato lokdaunų“? Nenustebčiau. Tačiau dabar – užuot rimtai svarstę – jie atlieka kitokį vaidmenį. Tai gąsdinanti hipotezė – grasinimas, kuriuo siekiama įbauginti visuomenę, kad ji pritartų griežtoms globalistinėms reformoms, sudarančioms „didįjį perkrovimą“.
_____
Originalus straipsnis ČIA