Derrick Broze, Paskelbta lapkričio 17, 2021
Pasaulio ekonomikos forumui ruošiantis sugrįžti į kasmetinį susitikimą Davose (Šveicarija), ši „tarptautinė viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo organizacija“ pradeda kitą Didžiojo persitvarkymo darbotvarkės etapą – Didįjį naratyvą.
Lapkričio 11-12 d. Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) Pasaulio ekonomikos forumas surengė dviejų dienų susitikimą, pavadintą „Didysis naratyvas“, skirtą aptarti „ilgalaikes perspektyvas“ ir „bendrai kurti naratyvą, kuris gali padėti kurti atsparesnę, įtraukesnę ir tvaresnę mūsų bendros ateities viziją“. WEF susirinko futuristai, mokslininkai ir filosofai iš viso pasaulio, kad pasvajotų, kaip pertvarkyti pasaulį, ir įsivaizduotų, kaip jis galėtų atrodyti per ateinančius 50 metų. Diskusijos bus surinktos ir paskelbtos 2022 m. sausio mėn. pasirodysiančioje knygoje „The Great Narrative“ („Didysis naratyvas“).
Knygos „The Great Narrative“ išleidimas sutaps su 2022 m. sausio 17-21 d. Davose (Šveicarija) vyksiančiu kasmetiniu WEF susitikimu, kurio pagrindinė tema – „Dirbti kartu, atkurti pasitikėjimą“. Pasak WEF, „susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama suinteresuotųjų šalių kapitalizmo spartinimui, ketvirtosios pramonės revoliucijos technologijų panaudojimui ir įtraukesnės darbo ateities užtikrinimui“. Iš esmės tai ta pati žinia, kurią WEF ir jo partneriai ragina skelbti nuo pat COVID-19 įvykio pradžios – Didysis ekonomikos perkrovimas, valdžios, sveikatos priežiūros, maisto gamybos ir technologijų sistemų, kuriomis grindžiamas visas žmogaus gyvenimas, pertvarkymas.
2020 m. birželio pradžioje WEF paskelbė Didžiojo perkrovimo darbotvarkę kaip akivaizdų atsaką į COVID-19. Didžiojo persitvarkymo pradžią parėmė Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas ir vykdomasis pirmininkas Klausas Švabas, Anglijos princas Čarlzas, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas ir Tarptautinio valiutos fondo atstovė Kristalina Georgijeva. Pastaruosius metus WEF praleido skleisdamas propagandą ir bendradarbiaudamas su vyriausybėmis ir privačiomis įmonėmis, kurios pritaria jų tikslams, kad pasaulis būtų valdomas technokratų, priimančių sprendimus už mases iš viršaus, vardan kovos už įvairovę ir tvarumą.
Nuolatiniai skaitytojai prisimena, kad 2019 m. spalio 18 d. WEF bendradarbiavo su Billo ir Melindos Gatesų fondu ir Johnso Hopkinso sveikatos saugumo centru, rengdami aukšto lygio pandemijos pratybas, žinomas kaip „Renginys 201“. Per „Renginį 201“ buvo imituojama, kaip pasaulis reaguotų į planetą apėmusią koronaviruso pandemiją. Imituojant buvo įsivaizduojama 65 milijonų žmonių mirtis, masiniai uždarymai, karantinai, alternatyvių nuomonių cenzūra prisidengiant kova su „dezinformacija“ ir net buvo iškelta idėja suimti žmones, kurie abejoja pandemijos naratyvu.
Dabar, kai „Didžiojo persitvarkymo darbotvarkė“ pradedama įgyvendinti antraisiais metais, Švabas ir jo bendraminčiai iš WEF keičia savo pranešimus ir sutelkia dėmesį į „Didįjį naratyvą“.
Didysis naratyvas ir ketvirtoji pramonės revoliucija
Prieš aptardami tikrąjį „Didžiojo naratyvo“ renginio turinį, panagrinėkime, ką reiškia „Didysis naratyvas“. Daugelyje žiniasklaidos formų naratyvas apibrėžiamas kaip „susijusių įvykių pateikimo būdas, siekiant papasakoti gerą istoriją“ arba „susijusių įvykių pasakojimas nuoseklia forma, kurios centre yra pagrindinė tema ar idėja“. Kasdieniame gyvenime naratyvą arba pasakojimą galima laikyti būdu, kuriuo mes, žmonės, suprantame mus supantį pasaulį. Mes formuojame naratyvus arba istorijas apie savo politinę tikrovę ir tarpasmeninius santykius.
Be to, filosofijoje terminas naratyvas gali įgyti dar gilesnę reikšmę. Neseniai Timas Hinchlifas (Tim Hinchliffe) žurnale „Sociable“ rašė apie naratyvo sąvoką, susijusią su filosofija:
Prancūzų filosofas Jeanas-Francois Lyotard’as didįjį pasakojimą pavadino „didžiuoju naratyvu“ (dar vadinamu „metanaratyvu“), kuris, anot „Philo-Notes“, „veikia tam, kad įteisintų valdžią, autoritetą ir socialinius papročius“ – visa tai, ko siekia didysis perkrovimas.
Autoritarai naudoja didžiuosius naratyvus savo valdžiai įteisinti ir tai daro teigdami, kad turi žinių ir supratimą, kuris byloja apie visuotinę tiesą.
Kartu autoritarai šiuos didžiuosius naratyvus naudoja „bandydami išversti alternatyvius pasakojimus į savo kalbą ir užgniaužti visus prieštaravimus tam, ką jie patys sako“.
Taip suprasdami WEF raginimą kurti „didįjį naratyvą“ turėtume suprasti, kas tai iš tikrųjų yra – bandymas išstumti visas kitas žmonijos ateities vizijas, suteikiant WEF ir jo partneriams pagrindinį vaidmenį pasakojime, kuriame jie vaizduojami kaip mūsų laikų didvyriai. Tai puikiai atitinka technokratinę filosofiją, kuria vadovaujasi WEF įkūrėjas Klausas Schwabas. Jis įsivaizduoja ateitį, kurioje „viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė“, sudaryta iš vyriausybės ir privataus verslo bei vadinamųjų filantropinių organizacijų, panaudoja savo turtą, įtaką ir galią, kad sukurtų ateitį, kuri, jų manymu, būtų geriausia žmonijai. Iš tikrųjų technokratų filosofija susilieja su transhumanistine mąstysena, pagal kurią žmonija laikoma ribota, ydinga ir jai reikia technologijų plėtros, kad būtų paspartinta tai, ką Švabas vadina ketvirtąja pramonės revoliucija.
Pirmąją „The Great Narrative“ dieną Klausas Schwabas kartu su Jungtinių Arabų Emyratų vyriausybės reikalų ministru Mohammadu Abdullah Al Gergawi dalyvavo diskusijoje „Pasakojimas apie ateitį“. „Esame čia tam, kad sukurtume Didįjį naratyvą – ateities istoriją“, – per diskusiją teigė K. Schwabas. „Šiandien susirinkome tam, kad sukurtume didįjį naratyvą, istoriją ateičiai. Cituoju Jo Didenybę šeichą Mohammedą bin Rašidą Al Maktumą, JAE viceprezidentą ir ministrą pirmininką bei Dubajaus valdovą, kai J. E. pasakė: „Ateitis priklauso tiems, kurie gali ją įsivaizduoti, suprojektuoti ir įgyvendinti.“ Dabar esame čia tam, kad įsivaizduotume ateitį, sukurtume ateitį, o tada ją įgyvendintume“.
Ministras Al Gergawi kalbėjo apie tai, kad visuomenė „ieško kelio „didžiajai transformacijai“. Ministras stengėsi iš lūpų į lūpas kalbėti apie socialinį teisingumą, vartodamas visus įprastus WEF ir JT naudojamus skambius žodžius, minėdamas 1 % didžiausių pasaulio gyventojų, kuriems priklauso daugiau turto nei bet kada anksčiau, pasaulio vargšus, gyvenančius už mažiau nei dolerį per dieną, ir klimato kaitą. Al Gergawi taip pat ne kartą minėjo, kad „ateitis priklauso tiems, kurie ją įsivaizduoja, kuria ir įgyvendina“, taip pat aptarė kitą žmonijos evoliucijos etapą ir technologijų vaidmenį.
„Žmonijos evoliucija vyko etapais – atradome ugnį, atradome ratą, o šiandien, turint omenyje technologijas, kad ir kas nutiktų per ateinančius 50 metų, viskas bus visiškai kitaip. Taigi mums, kaip žmonijai, šimtus tūkstančių metų buvo įprastas tempas“, – pareiškė JAE vyriausybės reikalų ministras Mohammadas Abdullah Al Gergawi. „Dabartinis tempas yra sudėtingas, nes pirmą kartą su technologijomis sujungiame savo visuomenę, ekonomiką, vyriausybę, gyvenimą, ir yra tik viena platforma. Viskas, kas nutiks ateityje, bus pagrįsta tuo, ką sukursime dabar“.
Ministras taip pat kalbėjo apie būtinybę vyriausybei kaip institucijai vystytis taip, kaip matėme, kad vystosi privataus sektoriaus institucijos. Tai greičiausiai nuoroda į tai, kad pagrindinė WEF misija – keisti valdžios ir privataus verslo vaidmenį, kol beveik nebeliks skirtumo tarp valstybės ir privačios valdžios.
Kita tema, apie kurią buvo daug kalbama, buvo ketvirtoji pramonės revoliucija (4IR) ir metaverslas. Apie metaverslą bus kalbama antroje šio ciklo dalyje. 4IR yra dar vienas Klauso Schwabo naminis projektas, apie kurį pirmą kartą buvo paskelbta 2015 m. gruodžio mėn. Paprasčiau tariant, 4IR – tai skaitmeninis ateities panoptikumas, kuriame skaitmeninis stebėjimas yra visur, o žmonija naudoja skaitmenines technologijas, kad pakeistų mūsų gyvenimą. Šis pasaulis, dažnai siejamas su tokiais terminais kaip daiktų internetas, kūnų internetas, žmonių internetas ir pojūčių internetas, bus paremtas 5G ir 6G technologijomis. Žinoma, Švabui ir kitiems globalistams 4IR taip pat tinka labiau centralizuotam planavimui ir kontrolei iš viršaus. Tikslas – stebėti ir sekti visuomenę, kurioje visi sandoriai būtų registruojami, kiekvienas asmuo turėtų skaitmeninį ID, kurį būtų galima sekti, o socialiniai nepatenkintieji būtų užblokuoti iš visuomenės, naudojant socialinio kredito balus.
„Visur esantys mobilieji superkompiuteriai. Išmanieji robotai. Savarankiškai vairuojantys automobiliai. Neurotechnologiniai smegenų patobulinimai. Genetinis redagavimas. Dramatiškų pokyčių įrodymai yra aplink mus ir jie vyksta eksponentišku greičiu“, – rašė Švabas, skelbdamas apie 4IR.
Vienu metu Švabas atkreipė dėmesį į Didžiojo naratyvo susitikimo JAE aktualumą. „Kai parašiau savo knygą ir pristačiau šią 4IR, kaip mūsų ateitį formuojančios jėgos, sąvoką, manėme, kad labai svarbu, jog iš tiesų dirbtume kartu pasauliniu lygmeniu, kad išnaudotume 4IR potencialą žmonijos labui, nes technologijos taip pat turi tam tikrų spąstų ir gali būti panaudotos žmonijos nenaudai“, – „The Great Narrative“ susitikime pareiškė Švabas. „Taigi sukūrėme šį centrų tinklą visame pasaulyje, ir jūs buvote pirmoji šalis, kuri teigiamai atsiliepė. Norėčiau padėkoti ministrui už puikų bendradarbiavimą su mūsų 4IR centru, taip pat labai džiaugiuosi, kad čia susirinko ne tik ekonomistai, sociologai, bet ir atstovai, mokslininkai, kurie tikrai gali mus apšviesti apie visas tas naujas technologijas.“
Per diskusiją „Ateinantys 50 metų“ Klausas Schwabas kalbėjosi su dirbtinio intelekto, skaitmeninės ekonomikos ir nuotolinio darbo programų valstybės ministru Jo Ekscelencija Omaru bin Sultanu Al Olama apie jo šalies ateinančių 50 metų viziją. Ponas Al Olama taip pat yra WEF partneris. Būtent šios diskusijos metu paaiškėja sprendimas surengti „Didįjį naratyvą“ JAE. Pastaruosius kelerius metus JAE save reklamavo kaip skaitmeninių technologijų, ypač dirbtinio intelekto ir robotikos, plėtros židinį. Ministras Al Olama netgi juokavo, kad jo darbo tikslas – galiausiai paversti save dirbtinio intelekto forma.
Ministras Al Olama taip pat kalbėjo apie tai, kaip viešbučiai, taksi ir kitos pramonės šakos patyrė revoliuciją dėl skaitmeninių technologijų, ir apie neišvengiamą ekonomikos skaitmeninimą. „Nebus dviejų ekonomikų, – pareiškė jis. „Šiuo metu esame tokiame lūžio taške, kai galime drąsiai sakyti – tradicinė ekonomika, skaitmeninė ekonomika, tačiau vienu metu, netolimoje ateityje, kai 4IR taps labiau paplitusi, bus tik skaitmeninė ekonomika. Arba ekonomika, jei ji ir nėra vien skaitmeninė, bet įgalinama skaitmeninėmis priemonėmis.“
Al Olama taip pat aptaria savo šalies investicijas į 5G technologiją ir tai, kaip šios investicijos padės jiems pirmauti ketvirtojoje pramonės revoliucijoje.
Šią diskusiją apie dirbtinį intelektą, 4IR, skaitmeninę visuomenę be grynųjų pinigų ir Didįjį persitvarkymą visiškai būtina suprasti paprastam žmogui. Šie niekieno nerinkti technokratai ir toliau rengia renginius ir skelbia ataskaitas, tarsi pasaulio žmonės prašytų jų pagalbos ir patarimų. Jie slepiasi po geranoriškumo skraiste, tačiau šis fasadas jau senka ir pasaulio žmonės pradeda abejoti tikrąja WEF, Gateso fondo, Rokfelerio fondo ir panašių veikėjų misija. Kad suprastume tikruosius jų ketinimus, turėtume atkreipti dėmesį į WEF partnerių šalių ir organizacijų veiksmus. Tarp jų yra ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
Technokratinis autoritarizmas
Nors JAE politiniai lyderiai ir Klausas Schwabas gali save reklamuoti kaip mūsų laikų didvyrius, turėtume juos vertinti pagal jų veiksmus ir draugiją, o ne pagal tai, kokiomis gražiomis kalbomis jie bando atitraukti mūsų dėmesį. Paprasčiausiai JAE žmogaus teisių srityje pasižymi siaubingais rezultatais. Šalis garsėja islamo išsižadėjusių asmenų deportavimu, ribota spaudos laisve ir šariato teisės elementų įgyvendinimu.
2020 m. JAE paskelbė sukūrę žmogaus teisių tarybą, kuri spręs žmogaus teisių klausimus, tačiau kritikai apkaltino vadovybę „baltinant“ problemą. Nepaisant pažadų keistis ir sušvelninti įstatymus dėl alkoholio ir skyrybų, JAE vis dar stengiasi išlaikyti laisvos šalies įvaizdį.
Rugsėjį Europos Sąjungos įstatymų leidėjai paragino JAE išlaisvinti kelis žinomus žmogaus teisių aktyvistus ir kitus šalyje įkalintus „taikius disidentus“. Jie taip pat paragino boikotuoti Dubajuje vykstančią parodą „Expo 2020″. (Pačios parodos organizatoriai neseniai paskelbė įsipareigoję siekti 17 Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, kurie yra Darbotvarkės iki 2030 m. ir „Didžiojo persitvarkymo“ dalis). Rezoliucijoje raginama „nedelsiant ir besąlygiškai“ paleisti Ahmedą Mansoorą, Mohammedą al-Rokeną ir Nasserą bin Ghaithą.
A. Mansooras yra 52 metų vyras, kuris buvo suimtas 2017 m. ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme dėl kaltinimų melagingos informacijos skelbimu ir „JAE statuso ir prestižo įžeidimu“, be kita ko, įrašais socialinės žiniasklaidos platformose. Al-Rokenas yra žmogaus teisių advokatas, šiuo metu atliekantis 10 metų laisvės atėmimo bausmę po to, kai 2013 m. liepos mėn. vykusiame masiniame teismo procese buvo pripažintas kaltu dėl bandymo nuversti vyriausybę. Bin Ghaithas 2017 m. kovo mėn. taip pat buvo įkalintas 10 metų už tai, kad socialinėje žiniasklaidoje kritikavo JAE valdžios institucijas.
Remiantis 2021 m. „Human Rights Watch“ ataskaita apie JAE:
„Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) valdžios institucijos toliau investavo į „minkštosios galios“ strategiją, kurios tikslas – vaizduoti šalį kaip pažangią, tolerantišką ir teises gerbiančią valstybę, tačiau aršus nepakantumas kritikai buvo akivaizdus: toliau neteisėtai kalinami pagrindinis žmogaus teisių aktyvistas Ahmedas Mansooras, akademikas Nasseras bin Ghaithas ir daugelis kitų aktyvistų bei disidentų, kai kurie iš jų bausmes atliko jau prieš trejus metus ir tebėra sulaikyti be aiškaus teisinio pagrindo.
Dešimtys aktyvistų, akademikų ir teisininkų atlieka ilgas bausmes JAE kalėjimuose, daugeliu atvejų po nesąžiningų teismo procesų dėl neaiškių ir plačių kaltinimų, kuriais pažeidžiamos jų teisės į saviraiškos laisvę ir asociacijų veiklą.“
Iš pirmo žvilgsnio dėl šių kaltinimų žmogaus teisių pažeidimais WEF sprendimas surengti savo renginį „Didysis pasakojimas“ JAE yra keistas. Galų gale, kodėl organizacija, kuri teigia, kad jos motyvacija – kurti įtraukesnį, įvairesnį, tvaresnį ir teisingesnį pasaulį, turėtų užmerkti akis į šiuos nerimą keliančius klausimus ir bendradarbiauti su Jungtinių Arabų Emyratų vadovais? Tačiau šis pasirinkimas tampa visiškai logiškas, kai pripažįstame, kad WEF kalbos apie teisingumą ir geresnės žmonijos ateities kūrimą yra visiška nesąmonė.
Pagal jų ateities viziją jums nieko nepriklausys ir būsite laimingi, nes autoritarinės valstybės, tokios kaip JAE, bendradarbiauja su didžiosiomis technologijomis, kad stebėtų, kaip jų gyventojai naudoja anglies dioksidą, elektros energiją ir kitus išteklius, ir kartu priskiria socialinio kredito balus, pagal kuriuos nustatoma kiekvieno asmens teisė naudotis tokiomis privilegijomis kaip kelionės ir darbas. Tokį „didįjį pasakojimą“ technokratai nori įspausti mūsų protuose ir širdyse per šį „transformacijos dešimtmetį“.
Kas kurs ateitį?
Pradėdamas konferenciją „Didysis naratyvas“ Klausas Švabas užsiminė apie sunkumus, kylančius „kuriant ateitį“. Konkrečiai jis sakė, kad Pasaulio ekonomikos forumo Didžiojo persitvarkymo darbotvarkei įgyvendinti trukdo trys kliūtys.
Pirma, K. Švabo nuomone, „žmonės tapo daug labiau egocentriški ir tam tikra prasme egoistiški.“ Dėl to, pasak jo, „sunkiau rasti kompromisą, nes ateičiai formuoti, projektuoti ateitį paprastai reikia bendros žmonių valios“. Man tai skamba kaip subtilus pripažinimas, kad pasaulio žmonės labiau domisi savo asmeninėmis ateities vizijomis, o ne technokratų vizijomis. Tai būtų galima suprasti taip, kad žmonės yra „egocentriški“ arba „egoistai“, tačiau galima pažvelgti ir kitaip: visuomenė nenori pasaulinės valdymo sistemos, kuri bandytų centralizuotai planuoti jų gyvenimą.
Antroji kliūtis, su kuria susiduria Schwabas ir WEF, yra ta, kad „dėl pandemijos mes visi labai susitelkėme į krizę“. Trečioji kliūtis, trukdanti pertvarkyti pasaulį, yra ta, kad „pasaulis tapo toks sudėtingas“ ir „paprastų sprendimų sudėtingoms problemoms nebepakanka“. Švabas taip pat paminėjo, kad nebėra atskirties tarp socialinių, politinių, technologinių, ekologinių problemų – „visa tai persipynę“.
„Tokioje situacijoje labai sunku iš tikrųjų visus suburti, įsivaizduoti ir kurti ateitį“, – teigė Schwabas. Vėlgi tai, regis, rodo, kad Švabas supranta, jog jam nepavyks savo noru priversti kiekvieną tautą ar gyventoją įgyvendinti technokratų Didžiojo persitvarkymo / Didžiojo pasakojimo viziją. Atsiras sulaikiusiųjų. Bus pasipriešinimo ir nesilaikymo iš viršaus nuleistai centralizuotai Plėšrūnų klasės vizijai.
Tačiau nepaisant šio pasaulio dirbančiųjų klasės pasipriešinimo, vis tiek išliks didelis pavojus, kad technokratai iš tiesų įgyvendins savo viziją. Plėšrūnų klasė, stovinti už Didžiojo pertvarkymo, Darbotvarkės iki 2030 m. ir t. t., dešimtmečius (jei ne šimtmečius) planavo ir investavo trilijonus dolerių į savo bandymus pakeisti pasaulio visuomenę. Šie psichopatai puikiai supranta, kaip svarbu apsibrėžti ateities viziją ir imtis konkrečių veiksmų jai sukurti. Nors jie dieną ir naktį dirba, kad įgyvendintų savo košmarišką scenarijų, vidutinis žmogus skausmingai nesuvokia, kokie despotiški planai prieš jį įgyvendinami. Net ir tie, kurie žino apie Didžiojo persitvarkymo planus, dažnai nesiima apčiuopiamų veiksmų, kad jų neužgožtų technokratų ir transhumanistų perversmas.
Jei siekiame išsivaduoti iš Didžiojo perkrovimo, turime turėti savo ateities, kurią tikimės sukurti, viziją. Turėtume daugiau laiko skirti tam, kad įgyvendintume savo vizijas apie laisvą, klestinčią ir įgalintą žmoniją, kurioje būtų puoselėjama asmeninė laisvė, savivaldumas ir kūno autonomija. Turime galią įsivaizduoti, kurti ir įgyvendinti savo ateities viziją. Turime galią sukurti žmonių atkūrimą.
_______
Originalus straipsnis ČIA