Pirmą kartą apie Kinijos socialinių kreditų sistemą buvo paskelbta 2014 m. ir nuo to laiko pasigirdo spėlionių, kad ji taps orvelišku košmaru – tikruoju „juoduoju veidrodžiu“. Žiniasklaidos pranešimuose buvo teigiama, kad iki 2020 m. visiems Kinijos piliečiams bus suteiktas skaitmeninis reitingas. Tačiau ar tai tiesa?
Kinija nori reitinguoti savo žmones ir įmones pagal „gerą“ ir „blogą“ elgesį. Pagal šią schemą piliečiai gauna taškų už kraujo donorystę, pagalbą pagyvenusiems žmonėms ir sportinius pasiekimus. Tie, kurie šiukšlina, per daug perka alkoholio ir žaidžia kompiuterinius žaidimus, praras taškus. Sukaupti taškai suteiks privalumų, pavyzdžiui, nemokamų paslaugų. Mažai taškų gali sutrukdyti naudotis greitaisiais traukiniais arba gauti banko paskolą. Programos tikslas – stiprinti pasitikėjimą Kinijos visuomene.
Kinijos socialinio kredito sistema buvo lyginama su Didžiuoju broliu ir kitomis distopinėmis vizijomis. Nors Kinijoje visagalė socialinio kredito sistema dar neįdiegta, kai kuriuose miestuose, regionuose ir verslo ekosistemose, pavyzdžiui, „Alibaba“, jau veikia bandomosios versijos. Naujame „InfoBites“ epizode atidžiau pažvelgsime į šią prieštaringai vertinamą iniciatyvą ir išsiaiškinsime, kokiu mastu ji jau įgyvendinta Kinijoje. Klausiame ekspertų, dėl ko kilo visas šis triukšmas ir ar socialinio vertinimo sistema gali sukelti skaitmeninę diktatūrą.