Genų modifikuoti uodai. Psichopato žaidimai su gamta.

Šie straipsniai tik patvirtina ne vieno mokslininko Bill Gates priskirtą diagnozę – psichopatas. Ir kas liūdniausia, tai tik įrodo kokioje rizikingoje situacijoje šiuo metu atsidūrė žmonija. Kaip matome, sentimentų čia nėra. Yra stipri psichopato idėja ir krūva pinigų.

Su gamta taip žaisti negalima.

DALIS – I

Straipsnis išleistas 2016m. vasario 4d.

Parašė Anti-Media komanda

Zikos viruso protrūkio epicentras – toje pačioje teritorijoje, kurioje 2015 m. buvo išleisti genetiškai modifikuoti uodai

Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad pirmadienį, 2016m. vasario 1 d., pagal Tarptautines sveikatos taisykles sušauks nepaprastosios padėties komitetą dėl „sprogstamo“ Zikos viruso plitimo Amerikoje. Pranešama, kad virusas gali pasiekti pandemijos mastą – galbūt visame pasaulyje. Tačiau norint pažaboti šį protrūkį labai svarbu suprasti, kodėl jis kilo. Kaip teigiama PSO pareiškime:

„Įtariama, kad tarp Zikos viruso infekcijos ir gimimo apsigimimų bei neurologinių sindromų yra priežastinis ryšys. Dėl [šių sąsajų] Zikos viruso rizikos pobūdis greitai pasikeitė – nuo lengvos grėsmės iki nerimą keliančios grėsmės.

„PSO yra labai susirūpinusi dėl šios sparčiai besikeičiančios situacijos dėl 4 pagrindinių priežasčių: galimo infekcijos ryšio su gimdymo apsigimimais ir neurologiniais sindromais; galimo tolesnio tarptautinio plitimo, atsižvelgiant į platų geografinį uodų pernešėjų paplitimą; gyventojų imuniteto trūkumo naujai užkrėstose teritorijose; vakcinų, specifinio gydymo ir greitosios diagnostikos testų nebuvimo […].

„Susirūpinimo lygis yra aukštas, kaip ir neapibrėžtumo lygis.“

Zikos virusas, atrodo, atsirado tarsi iš niekur. Nors pirmą kartą liga buvo aptikta 1947 m., Afrikoje ir pietų Azijoje jos atvejų pasitaikydavo tik pavieniais atvejais. 2007 m. apie pirmąjį atvejį pranešta Ramiojo vandenyno regione. 2013 m. Afrikoje ir vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje oficialiai užfiksuoti nedideli protrūkiai ir pavieniai atvejai. Jų taip pat pradėta rodytis Amerikoje. 2015 m. gegužę Brazilija pranešė apie pirmąjį Zikos viruso atvejį – ir situacija iš esmės pasikeitė.

Dabar Brazilija laikoma Zikos viruso protrūkio epicentru, o tai sutampa su mažiausiai 4000 pranešimų apie kūdikius, gimusius su mikrocefalija, vien nuo spalio mėn.

Nagrinėjant sparčiai besiplečiančią galimą pandemiją, būtina įvertinti viską, kad galimi sprendimai ir būsima prevencija būtų kuo veiksmingesni. Todėl vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad 2015 m. įvyko dar vienas svarbus įvykis.

Kaip pranešė „The Disease Daily“, 2012 m. liepos mėn. bendrovė „Oxitec“ pirmą kartą Brazilijoje pristatė savo didelio masto genetiškai modifikuotų uodų fermą, kurios tikslas – sumažinti „sergamumą dengė karštlige“. Dengė karštligę platina tie patys Aedes uodai, kurie platina Zikos virusą – ir nors jie „negali nuskristi daugiau kaip 400 metrų“, PSO teigė, kad „žmonės gali netyčia jį pernešti iš vienos vietos į kitą“. 2015 m. liepą, netrukus po to, kai genetiškai modifikuoti uodai pirmą kartą buvo paleisti į gamtą Juazeiro mieste Brazilijoje, „Oxitec“ išdidžiai paskelbė, kad „sėkmingai suvaldė Aedes aegypti uodus, platinančius dengė karštligę, čikungunijos ir zikos virusą, sumažindama tikslinę populiaciją daugiau kaip 90 %“.

Nors tai skamba kaip stulbinanti sėkmė – ir, be abejo, taip ir buvo – reikia atsižvelgti į nerimą keliančią galimybę.

Gamta, kaip akylai pastebėjo vienas Redditorius, randa būdą – ir pastangos kontroliuoti dengė, zikos ir kitus virusus gali būti dramatiškai nesėkmingos.

Juazeiras, Brazilija – vieta, kur genetiškai modifikuoti uodai pirmą kartą buvo paleisti į laukinę gamtą.
Žemėlapis, kuriame pavaizduotas įtariamų su Zika virusu susijusių mikrocefalijos atvejų skaičius Brazilijoje.

Konkreti „Oxitec“ genetiškai modifikuotų uodų atmaina OX513A yra genetiškai pakeista taip, kad didžioji dauguma jų palikuonių žūsta dar nesubrendę, nors daktarė Ricarda Steinbrecher 2010 m. rugsėjo mėn. ataskaitoje išreiškė susirūpinimą, kad žinomas 3-4 proc. išgyvenamumo rodiklis reikalauja tolesnių tyrimų prieš išleidžiant genetiškai modifikuotus vabzdžius. Panašu, kad jos nuogąstavimai, kuriems tuo metu ir vėliau pritarė keletas kitų mokslininkų, buvo ignoruojami, nors taip neturėtų būti.

Šie genetiškai modifikuoti uodai labai konkrečiai kontroliuoja laukines, galimai ligas pernešančias populiacijas. Tik modifikuotų Aedes uodų patinai turi būti paleisti į laukinę gamtą, nes jie poruosis su nepakeistomis patelėmis. Kai susilaukiama palikuonių, modifikuotas mokslinis aspektas turi „suveikti“ ir sunaikinti lervą, kol ji dar nepasiekė veisimosi amžiaus, jei jos vystymosi metu nėra tetraciklino. Tačiau yra problema.

Remiantis Prekybos ir žemės ūkio direktorato Žemės ūkio komiteto 2015 m. vasario mėn. neįslaptintu dokumentu, Brazilija yra trečia pagal „pasaulinį antimikrobinių medžiagų suvartojimą maistinių gyvūnų gamyboje“, t. y. Brazilija yra trečia pasaulyje pagal tetraciklino naudojimą maistiniams gyvūnams. Kaip paaiškinta Amerikos agronomų draugijos ir kt. atliktame tyrime, „apskaičiuota, kad maždaug 75 proc. antibiotikų gyvūnai neįsisavina ir išskiria su atliekomis“. Vienas iš antibiotikų (arba antimikrobinių medžiagų), kuris toje ataskaitoje konkrečiai įvardijamas dėl jo patvarumo aplinkoje, yra tetraciklinas.

Tiesą sakant, kaip 2012 m. atskleista konfidencialiame vidiniame „Oxitec“ dokumente, tas išgyvenamumas gali siekti 15 % – net ir esant mažam tetraciklino kiekiui. „Net ir nedidelis tetraciklino kiekis gali slopinti“ sukurtą mirtingumą. Iš tiesų, tą 15 % išgyvenamumo rodiklį aprašė „Oxitec“:

„Po daugybės bandymų ir eksperimentų plano palyginimo paaiškėjo, kad [tyrėjai] [OX513A] lervoms šerti naudojo kačių maistą, o šiame kačių maiste buvo vištienos. Yra žinoma, kad tetraciklinas įprastai naudojamas viščiukų infekcijų prevencijai, ypač pigių, masiškai gaminamų, gyvūnų maistui naudojamų viščiukų. Vištiena prieš naudojimą termiškai apdorojama, tačiau taip pašalinamas ne visas tetraciklinas. Tai reiškia, kad nedidelis tetraciklino kiekis iš maisto patekdavo į lervutes ir slopindavo [sukurtą] mirtį sukeliančią sistemą.“

Net ir nesant šio tetraciklino, kaip paaiškino Steinbrecheris, teoriškai galėtų išsivystyti ir klestėti genetiškai modifikuotų Aedes uodų „subpopuliacija“, teoriškai „galinti išgyventi ir klestėti nepaisant bet kokio tolesnio“ grynų genetiškai modifikuotų uodų, kurie vis dar turi šį geną, išleidimo. Ji pridūrė, kad „sistemos veiksmingumas taip pat priklauso nuo [genetiškai sukurto] vėlyvo mirtingumo pradžios. Jei dėl aplinkos sąlygų pasikeičia ligos pradžios laikas… tada 3-4 % [išgyvenamumas] yra daug didesnė problema…“.

Kaip savo pranešime spaudai teigė PSO, „tikimasi, kad su šių metų El Nino orų modeliu susijusios sąlygos daugelyje vietovių labai padidins uodų populiaciją“.

Beje, prezidentas B. Obama paragino imtis plataus masto mokslinių tyrimų siekiant sukurti vakciną nuo Zikos viruso, nes šiuo metu tokios vakcinos nėra. Brazilija jau pakvietė 200 000 karių, kad jie kaip nors padėtų kovoti su viruso plitimu. Pranešama, kad Aedes uodai buvo pastebėti Jungtinėje Karalystėje. Tačiau bene ironiškiausią – arba ne – pasiūlymą sausio 19 d. pateikė MIT Technology Review:

„Protrūkis Vakarų pusrutulyje gali suteikti šalims, įskaitant Jungtines Valstijas, naujų priežasčių bandyti išnaikinti uodus naudojant genų inžineriją.

„Vakar Brazilijos miestas Piracicaba pareiškė, kad ketina išplėsti genetiškai modifikuotų uodų naudojimą …

„Genetiškai modifikuotus uodus sukūrė Didžiosios Britanijos bendrovė „Oxitec“, kurią neseniai įsigijo Merilende įsikūrusi sintetinės biologijos bendrovė „Intrexon“. Bendrovė teigė, kad kovai su dengė karštlige išleidusi uodus į kai kurias Brazilijos ir Kaimanų salų dalis.“

DALIS – II

Straipsnis išleistas 2019m. rugsėjo 15d.

Jeilio tyrimas: Laukiniai uodai išsaugojo genetiškai modifikuotų uodų genus

Atrodo, kad Brazilijoje atliktas uodų genetinės inžinerijos bandymas nepavyko, nes mutavusių uodų genai susimaišė su vietine populiacija, pranešė „Nature“. Tai vyksta tuo metu, kai pamišę JAV mokslininkai, vykdantys savo programą, skirtą genetiškai modifikuoti uodus, nustatė, kad jiems tenka atsakyti už tai, kad jie žaidžia su gamta.

Eksperimente dalyvavo bendrovė „Oxitec“, kuri paėmė Aedes aegypti uodų patinų ir genetiškai modifikavo juos taip, kad jie turėtų dominuojantį mirtiną geną. Ši idėja pirmą kartą buvo pasiūlyta 2016 m., rašoma žurnalo „Science Magazine“ straipsnyje, kuriame aptariami planai išleisti genetiškai modifikuotus vabzdžius.

Pagal hipotezę, kai genetiškai modifikuoti uodai poravosi su laukinių uodų patelėmis, genas turėjo drastiškai sumažinti jų pagimdytų palikuonių skaičių. Be to, tie keli gimę uodai turėjo būti per silpni, kad išgyventų ilgą laiką.

Tada Jeilio studentų komanda ištyrė genetiškai modifikuotos atmainos ir laukinių rūšių genomus prieš išleidimą, po to dar kartą po šešių, 12 ir 27-30 mėnesių nuo išleidimo pradžios.

Jeilio universiteto tyrimo duomenimis, 27 mėnesius iš eilės kiekvieną savaitę Jakobinoje, Brazilijoje, buvo paleista apie 450 000 modifikuotų patinų, iš viso dešimtys milijonų.

Žinoma, bandymo pabaigoje buvo aiškių įrodymų, kad transgeninių vabzdžių genai pateko į laukinę populiaciją. Nors genetiškai modifikuoti uodai susilaukia palikuonių tik apie 3-4 proc. atvejų, panašu, kad tie, kurie gimsta, nėra tokie silpni, kaip tikėtasi. Atrodo, kad kai kurie iš jų sulaukia pilnametystės ir patys dauginasi.

Teoriškai, jei eksperimentas būtų pavykęs, jis būtų sumažinęs uodų populiaciją vietovėje, kaip manoma, net iki 85 proc. Žinoma, jei tai pavyktų, sumažėtų žmonių ir gyvūnų sergamumas dengė, geltonosios karštligės, Zikos ir maliarijos sukeliamomis ligomis.

Tačiau, pasak Jeilio universiteto, galutiniai rezultatai buvo ne tokie. Jeilio universitetas aiškina, kad kai kurie vietiniai vabzdžiai, kaip jie nustatė, stebėtinai išsaugojo genus iš sukurtų uodų; ir dar blogiau, eksperimentų metu jie tapo atsparesni.

Pasak „New Atlas“, dabar Jakobinoje ir kitose Brazilijos vietose yra susimaišę trys skirtingos uodų atmainos.

Šiuo metu šioje vietovėje gyvenantys vabzdžiai yra sumaišyti iš trijų padermių: originalių Brazilijos vietinių vabzdžių ir padermių iš Kubos bei Meksikos – dviejų padermių, kurios buvo sukryžmintos siekiant sukurti genetiškai modifikuotus vabzdžius. Dėl šio platesnio genofondo populiacija gali tapti stipresnė kaip visuma.

„Buvo teigiama, kad išleistos atmainos genai nepatektų į bendrą populiaciją, nes palikuonys žūtų, – sakė vyresnysis tyrimo autorius Džefris Pauelas (Jeffrey Powell). „Akivaizdu, kad taip neatsitiko.“

Kiti tyrėjai anksčiau šiais metais paleido genetiškai modifikuotus (GM) uodus kontroliuojamoje aplinkoje, į griežtai saugomą laboratoriją Terni mieste, Italijoje, pranešė NPR.

Kita mokslinių tyrimų įmonė „Target Malaria research consortium“ šiemet Vakarų Afrikoje, Burkina Fase, taip pat išleido 6 400 genetiškai modifikuotų uodų, o tai pasmerkė pilietinės visuomenės – organizacijų grupė. Bandymus finansavo organizacijos, susijusios su Gateso fondu, „Facebook“ ir – netiesiogiai – Pentagonu, kaip projekto, skirto maliarijai išnaikinti, dalį, pranešė „The Guardian“.

GM uodų paleidimas į kaimą buvo neetiškas eksperimentas, nes „Target Malaria“ pripažįsta, kad šis konkretus GM uodų paleidimas vietos gyventojams nedavė jokios tiesioginės naudos maliarijos kontrolei. Tai buvo ne ankstyvasis GM uodų bandymų etapas, kurio metu ketinta vėliau patikrinti jų poveikį maliarijai, o visiškai kitokių GM uodų išleidimas.

Taigi, išleidimas nebuvo pateisinamas. Pagal Pasaulinės medicinos asociacijos Helsinkio deklaraciją, kuri remiasi Niurnbergo kodeksu ir apibrėžia tarptautiniu mastu sutartus etinius medicinos tyrimų, kuriuose dalyvauja žmonės, principus, tokie tyrimai „gali būti atliekami tik tuo atveju, jei tikslo svarba nusveria riziką ir naštą tiriamiesiems“ (16 straipsnis).

Iš tiesų, genetiškai modifikuotų uodų išleidimas į aplinką Burkina Fase kelia riziką, įskaitant tai, kad eksperimentų metu atsitiktinai į aplinką pateko kai kurios įkandusios genetiškai modifikuotų uodų patelės. Nors „Target Malaria“ teigia, kad jų skaičius bus nedidelis, vis dėlto, kadangi GM uodų patelės gali kąsti žmonėms ir platinti ligas, kandančių patelių išleidimas vis tiek kelia tam tikrą riziką vietos gyventojams[ii].

Jeilio tyrimas kelia ypatingą nerimą, nes JAV, ta pati bendrovė „Oxitec“ 2016 m. gavo Maisto ir vaistų administracijos (FDA) leidimą paleisti genetiškai modifikuoti uodus kovai su Zikos virusu. Šis bandymas leido paleisti uodus į Floridos valstiją bandymų tikslais Key Haven, Monroe apygardoje.

Genetiškai modifikuotų vabzdžių kūrimui „Oxitec“ taip pat gavo finansavimą iš Bilo ir Melindos Geitsų fondo. Verta paminėti, kad Bilas Geitsas (Bill Gates) kaip tik šiais metais pareiškė, kad „uodai yra žudikas numeris vienas“.

Be to, 2009 m. Gatesas, norėdamas įrodyti savo nuomonę, TED konferencijoje ant nieko neįtariančios auditorijos paleido būrį uodų.

Tačiau „Oxitec“ eksperimentai nesibaigia JAV ir Brazilijoje – 2017 m. laboratorijai taip pat buvo leista paleisti į monstrus panašius „X failus“ primenančius uodus Prancūzijoje ir Nyderlanduose.

Christophas Thenas „TestBiotech“ komentavo tyrimą teigdamas,

Dėl „Oxitec“ bandymų susidarė iš esmės nekontroliuojama situacija. Bendrovė išleido savo patentuotus vabzdžius, nors jau anksčiau buvo žinoma, kad kai kurie vabzdžiai gali išgyventi aplinkoje. Jų investuotojų lūkesčiai buvo svarbesni už sveikatos ir aplinkos apsaugą. Nėra jokio draudimo ir jokio skubaus mechanizmo, kuris padėtų išvengti didelės žalos blogiausiu atveju.

Šis incidentas turi turėti pasekmių tolesniam genų inžinerijos taikymui. Prioritetu turi tapti genetiškai modifikuotų organizmų plitimo natūraliose populiacijose prevencija.

Florida – ne vienintelė valstija, kurioje gali tekti nerimauti dėl genetiškai modifikuotų uodų išleidimo. 2017 m. buvo pranešta, kad EPA oficialiai įregistravo kitos bendrovės „MosquitoMate“ azijinį tigrinį uodą su penkerių metų licencija pardavinėti savo laboratorinius uodus net 20-yje valstijų, pranešė „Nature“.

Tais pačiais 2017 m. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras žurnale „Journal of Medical Entomology“ paskelbtame straipsnyje pranešė, kad ligas pernešantys uodai gali užvaldyti net 75 % Amerikos teritorijos. Pernai CDC pareiškė, kad per pastaruosius 13 metų Jungtinėse Valstijose trigubai padaugėjo ligų, kurias sukelia uodų, erkių ir blusų įkandimai, pranešė CBS.

Ypač įdomu paminėti, kad, Floridos sveikatos departamento duomenimis, neseniai Floridoje, Orange apygardoje, buvo aptiktas uodų platinamas virusas, kuris sukelia smegenų pabrinkimą ir gali būti mirtinas žmonėms. Tai gali būti sutapimas, tačiau Jeilio universiteto atliktas tyrimas rodo visiškai priešinga, ypač žinant, kad tai įvyko po to, kai 2017-2018 m. Florida išleido genetiškai modifikuotus uodus.

Pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC), Rytų arklių encefalito viruso simptomai pasireiškia po 4-10 dienų po infekuoto uodo įkandimo. Sunkiais smegenų uždegimo atvejais simptomai prasideda staiga prasidėjusiu galvos skausmu, aukšta temperatūra, šaltkrėčiu ir vėmimu. Vėliau infekcija gali progresuoti, sukeldama dezorientaciją, traukulius ir komą, pranešė „Yahoo News“.

Jei to nepakanka, 2018 m. pirmą kartą pranešta apie uodų pernešamą ligą, vadinamą Keystone virusu, kuris, kaip manyta, buvo perduodamas tik gyvūnams, tačiau, pasak gydytojų, peršoko ir užkrėtė žmones.

Kaip 2011 m. žurnale „Scientific American“ rašė Hellen Wallace, „genetiškai modifikuotų (GM) vabzdžių išleidimas į aplinką turėtų būti vykdomas atsargiai, nes tai, kas atrodo gerai suprantama laboratorijoje, gali turėti nenumatytų pasekmių, kai dideliais kiekiais išleidžiama į aplinką“.

Verta paminėti, kad tai ne pirmas kartas, kai Brazilijoje kyla abejonių dėl genetiškai modifikuotų uodų. 2016 m. laikraštis „Mirror“ drąsia antrašte pranešė: „Ar Zikos viruso protrūkį sukėlė Brazilijoje išleisti genetiškai modifikuoti uodai?“

The Mirror rašė taip (kas atspindi Jeilio tyrimą):

Aedes aegypti uodų porūšis, pernešantis ir Zikos virusą, ir dengė virusą, buvo tas tipas, į kurį buvo nukreipti genetiškai modifikuoti uodai.

Buvo siekiama į laukinę gamtą paleisti tik Aedes uodų patinus, kurie savo ruožtu susilauktų palikuonių su virusą nešiojančiomis patelėmis.

Šie palikuonys dėl genetiškai modifikuoto kodavimo jų genuose žūtų prieš vėl pradėdami veistis.

Ironiška, tačiau „Mirror“ taip pat pažymėjo, kad pirmieji Zikos viruso atvejai Brazilijoje buvo pastebėti 2016 m., o po pirmojo GM eksperimento „manoma, kad virusu užsikrėtė iki 1,5 mln. žmonių“.

Galbūt juokavimas su gamta nėra pati šviesiausia idėja, nes mokslininkai, patys to nežinodami arba vyriausybinių programų – tokių kaip „Projektas 112“, „Operacijos „Drop Kick„, „Big Buzz“, „May Day“, „Whitecoat“, „Big Itch“ ir „Bellweather“ – atvejais netyčia gali sukurti arba modifikuoti mirtinas ligas, kurios gali persekioti mūsų ateitį. Kaip teigė Sarah Laskow, rašydama „Atlas Obscura“, „Kol Brazilija naikino Zikos uodus, Amerika juos pavertė ginklais“.

Kaip liepą rašė „Activist Post“, Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmų nariai dvipartiniame balsavime išreiškė susirūpinimą, kad Pentagonas galėjo paleisti biologinį ginklą arba entomologinį karą erkių ar kitų vabzdžių, kurie sukėlė Laimo ligos plitimą, pavidalu. Tad kas trukdo kam nors piktybiškai genetiškai modifikuoti erkių pusbrolius uodus kaip biologinį ginklą? Niekas.

Jei nerimaujate, kad jums įkando uodai, CDC rekomenduoja, kad išvengtumėte įkandimo, dėvėti marškinius ilgomis rankovėmis ir kelnes, būti vietose, kuriose yra oro kondicionieriai arba naudojami langų ir durų ekranai, naudoti Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) patvirtintus repelentus nuo vabzdžių ir apdoroti drabužius insekticidais.

________________

Originalūs straipsniai ČIA ir ČIA