Įgimto imuniteto slopinimas SARS-CoV-2 mRNA vakcinomis: G-kvadrupleksų, egzosomų ir mikroRNA vaidmuo

mRNA SARS-CoV-2 vakcinos buvo pateiktos rinkai kaip atsakas į plačiai žinomą Covid-19 visuomenės sveikatos krizę. mRNA vakcinų panaudojimas infekcinių ligų atveju neturėjo precedento, tačiau atrodė, kad ypatingi laikai reikalauja ypatingų priemonių. mRNR vakcinose naudojamos genetiškai modifikuotos mRNR, koduojančios spyglio baltymus. Šios modifikacijos paslepia mRNA nuo ląstelinės apsaugos, skatina ilgesnį baltymų biologinį pusinės eliminacijos laiką ir didina bendrą spyglio baltymų gamybą.

Tačiau tiek eksperimentiniai, tiek stebėjimo duomenys rodo, kad imuninis atsakas į vakcinas labai skiriasi nuo atsako į SARS-CoV-2 infekciją. Kaip parodysime, šias skirtingas reakcijas greičiausiai lemia genetinės modifikacijos, įvestos kartu su vakcina.

Šiame straipsnyje pateikiame įrodymų, kad skiepijimas, kitaip nei natūrali infekcija, sukelia didelį I tipo interferono signalo sutrikimą, kuris turi įvairių neigiamų pasekmių žmonių sveikatai.

Paaiškiname mechanizmą, pagal kurį imuninės ląstelės į kraujotaką išskiria didelius kiekius egzosomų, kuriose yra spyglio baltymų kartu su kritinėmis mikro RNR, sukeliančių signalinį atsaką toli esančiose recipiento ląstelėse.

Taip pat nustatome galimus gilius baltymų sintezės reguliavimo kontrolės ir vėžio priežiūros sutrikimus. Parodoma, kad šie sutrikimai gali būti tiesiogiai susiję su neurodegeneracinėmis ligomis, miokarditu, imunine trombocitopenija, Bell’o paralyžiumi, kepenų ligomis, sutrikusiu adaptyviuoju imunitetu, padidėjusia navikine liga ir DNR pažeidimais.

Pateikiame įrodymų iš VAERS duomenų bazėje esančių pranešimų apie nepageidaujamus įvykius, patvirtinančių mūsų hipotezę.

Manome, kad atlikus išsamų mRNA vakcinų rizikos ir naudos vertinimą, jos negali būti laikomos teigiama visuomenės sveikatos apsaugos priemone net ir Covid-19 pandemijos kontekste.

_______

Nuoroda į publikaciją ČIA