Johns Hopkins universiteto mokslininkai: lokdaunai turėjo mažai įtakos COVID mirčių skaičiui

Johnso Hopkinso universiteto mokslininkai teigia, kad uždarymas JAV ir Europoje beveik neturėjo įtakos mažinant mirčių nuo COVID-19 skaičių.

Remiantis nauja kelių dešimčių mokslinių tyrimų analize, 2020 m. ankstyvuoju pandemijos etapu paskelbti lokdaunai sumažino mirtingumą nuo COVID-19 maždaug 0,2 proc.

„Neradome jokių įrodymų, kad lokdaunai, mokyklų uždarymas, sienų uždarymas ir susibūrimų ribojimas turėjo pastebimą poveikį mirtingumui nuo COVID-19“, – rašė tyrėjai.

Tačiau lokdaunai turėjo „pražūtingą poveikį“ ekonomikai ir prisidėjo prie daugelio socialinių blogybių, pažymima straipsnyje.

„Jie prisidėjo prie ekonominio aktyvumo mažinimo, nedarbo didinimo, mokyklų lankymo mažinimo, politinių neramumų sukėlimo, prisidėjo prie smurto šeimoje ir pakenkė liberaliajai demokratijai“, – teigė tyrėjai.

„Toks standartinis naudos ir sąnaudų skaičiavimas leidžia daryti tvirtą išvadą: lokdaunai turėtų būti atmesti iš karto kaip pandeminės politikos priemonė“, – teigiama dokumento išvadose.

Remdamosi pirmaujančių sveikatos priežiūros ekspertų rekomendacijomis, 186 šalys ir daugelis valstybių pandemijos pradžioje įvedė darbo, bendravimo, asmeninio mokymosi ir kelionių apribojimus, kad sustabdytų viruso plitimą.

Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkai teigė, kad tokios priemonės galėjo sumažinti mirtingumą iki 98 proc.

Johns Hopkins universiteto mokslininkai Steve’as Hanke’as, Jonas Herby ir Larsas Jonungas teigia, kad taip niekada neįvyko.

„Apskritai darome išvadą, kad uždarymas nėra veiksmingas būdas sumažinti mirtingumą pandemijos metu, bent jau ne pirmosios COVID-19 pandemijos bangos metu“, – rašė jie.

Tyrėjai išnagrinėjo mirčių atvejus pandemijos pradžioje ir nustatė, kad iki 2020 m. gegužės 20 d., t. y. iki tiriamo lokdauno laikotarpio pabaigos, Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo COVID-19 iš viso mirė 97 081 žmogus.

Tuo metu viename tyrime buvo prognozuojama 99 050 mirčių, jei nebūtų buvę draudimų.

Tyrėjai nustatė, kad, nepaisant bendrų rezultatų, buvo tam tikrų įrodymų, rodančių, kad barų uždarymas padėjo sumažinti mirčių skaičių.

„Atrodo, kad nepagrindinių įmonių uždarymas turėjo tam tikrą poveikį (mirtingumas nuo COVID-19 sumažėjo 10,6 %), kuris greičiausiai susijęs su barų uždarymu“, – teigė jie.

Pasak tyrėjų, uždarymo laikas ir nenumatytos jo pasekmės gali turėti didesnį vaidmenį darant įtaką mirtingumui, nei tikėtasi.

„Uždarymai apribojo žmonių galimybes lankytis saugiose (lauko) vietose, pavyzdžiui, paplūdimiuose, parkuose ir zoologijos soduose, arba numatė lauko kaukių privalomuosius reikalavimus ar griežtus susirinkimų lauke apribojimus, todėl žmonės buvo priversti susitikti mažiau saugiose (vidaus) vietose“, – rašė jie. „Iš tiesų randame įrodymų, kad susibūrimų ribojimas davė priešingą rezultatą ir padidino mirtingumą nuo COVID-19.“

Hanke yra Johns Hopkins Taikomosios ekonomikos, pasaulinės sveikatos ir verslo įmonių studijų instituto įkūrėjas ir vienas iš direktorių. Herby yra Politinių studijų centro Kopenhagoje (Danija) specialusis patarėjas. Jonungas yra Lundo universiteto (Švedija) ekonomikos profesorius emeritas.

_______

Originalus straipsnis ČIA