CJ Hopkins, Oct 18, 2021
Taigi, prasidėjo didysis naujasis normalus (the Great New Normal) valymas… kaip tik laiku ir pagal planą.
Kaip mes, „paranojiškų sąmokslo teorijų šalininkai“ perspėjome, jau 18 mėnesių žmonės, kurie atsisako atsiversti į naująją oficialią ideologiją, dabar yra segreguojami, iš jų atimami darbai, draudžiama lankyti mokyklas, neleidžiama gydytis ir kitaip persekiojami.
Korporacinė ir valstybinė žiniasklaida, vyriausybės vadovai, sveikatos apsaugos pareigūnai ir socialiniuose tinkluose besišypsantys fanatikai pumpuoja nesiliaujančią oficialią propagandą, demonizuojančią „neskiepytuosius“.
„Neskiepytieji“ yra naujieji oficialūs „Untermenschen“ – nežmoniškų „kitų“, kurių naujosios normaliosios masės yra pratinamos nekęsti.
Neapykantą galima įžvelgti naujųjų normalų akyse…
Tačiau tai ne tik „neskiepytųjų“ valymas. Sistemingai demonizuojami ir persekiojami visi, kurie nukrypsta nuo oficialios ideologijos.
Vokietijoje, Australijoje ir kitose naujosios normos šalyse protestuoti prieš naująją normą oficialiai draudžiama. Naujosios normos gestapas vaikšto pas žmones į namus ir apklausia juos dėl jų prieš Naujosios normos idėją nukreiptų „Facebook“ įrašų. Korporacijos atvirai cenzūruoja oficialiam naratyvui prieštaraujantį turinį. Gatvėse siaučia naujosios normos gaujos, tikrinančios žmonių „skiepų“ dokumentus.
Naujosios normos valymą vykdo ne tik vyriausybės ir korporacijos. Draugai valo draugus. Žmonos valo vyrus. Tėvai valo vaikus. Vaikai valo tėvus. Nauji normalūs žmonės valosi nuo senų normalių minčių.
Pasaulinės „sveikatos institucijos“ keičia apibrėžimus, kad jie atitiktų naujųjų normų „mokslą“.
Ir taip toliau… nauja oficiali „tikrovė“ kuriama tiesiog mūsų akyse. Viskas ir visi, kas jos neatitinka, yra valomi, nuasmeninami, ištrinami iš atminties.
Tai neturėtų stebinti.
Kiekviena besiformuojanti totalitarinė sistema tam tikru visuomenės užvaldymo etapu pradeda politinių oponentų, ideologinių disidentų ir kitų „antisocialinių nukrypimų“ valymą. Tokie valymai gali būti trumpi arba ilgalaikiai, jie gali įgauti įvairias išorines formas, priklausomai nuo totalitarinės sistemos tipo, tačiau totalitarizmas be jų neįmanomas.
Totalitarizmo esmė – nepriklausomai nuo to, kokius kostiumus ir ideologiją jis dėvi – yra noras visiškai kontroliuoti visuomenę, kiekvieną jos aspektą, kiekvieno individo elgesį ir mintis. Kiekviena totalitarinė sistema, nesvarbu, ar tai būtų ištisa tauta, ar mažytė sekta, ar bet kokios kitos formos socialinis kūnas, vystosi siekdama šio nepasiekiamo tikslo… visiško ideologinio kiekvieno visuomenės (ar bet kokio ją sudarančio socialinio kūno) elemento pertvarkymo ir kontrolės. Šis fanatiškas visiškos kontrolės, absoliutaus ideologinio vienodumo ir bet kokio nesutikimo pašalinimo siekis ir yra tai, kas totalitarizmą daro totalitarizmu.
Todėl kiekviena nauja totalitarinė sistema tam tikru savo raidos etapu turi pradėti valymą tų, kurie atsisako laikytis jos oficialios ideologijos. Tai reikia daryti dėl dviejų pagrindinių priežasčių: (1) atskirti ar kitaip pašalinti tikruosius politinius oponentus ir disidentus, keliančius grėsmę naujajam režimui; ir (2) svarbiausia – nustatyti ideologinę teritoriją, kurioje masės dabar turi apsistoti, kad išvengtų atskyrimo ar pašalinimo.
Valymas turi būti vykdomas atvirai, brutaliai, kad masės suprastų, jog visuomenės taisyklės pasikeitė visiems laikams, kad jų buvusių teisių ir laisvių nebėra ir kad nuo šiol bet koks pasipriešinimas ar nukrypimas nuo oficialiosios ideologijos nebus toleruojamas ir bus negailestingai baudžiamas.
Valymas paprastai pradedamas esant „nepaprastajai padėčiai“, iškilus neišvengiamai grėsmei, kurią kelia koks nors oficialus „priešas“ (pvz., „komunistų infiltrantai“, „kontrrevoliucionieriai“ arba… žinote, „niokojanti pandemija“), todėl įprastos visuomenės taisyklės gali būti neribotam laikui sustabdytos „vardan išlikimo“. Kuo labiau mases galima įbauginti, tuo labiau jos norės atsisakyti savo laisvės ir vykdyti įsakymus, kad ir kokie beprotiški jie būtų.
Totalitarizmo gyvybinė jėga yra baimė… baimė tiek oficialaus sistemos priešo (nuolat kurstoma propagandos), tiek pačios totalitarinės sistemos. Tai, kad sistemos brutalumas racionalizuojamas oficialaus priešo keliama grėsme, nedaro jos mažiau brutalios ar bauginančios. Totalitarinėse sistemose (bet kokio tipo ar masto) baimė yra nuolatinė ir nuo jos neįmanoma pabėgti.
Tuomet masių baimė nukreipiama į neapykantą… neapykantą oficialiems „Untermenschen“, kuriuos sistema skatina mases laikyti atpirkimo ožiais. Taigi valymas taip pat yra priemonė, leidžianti masėms apsivalyti nuo savo baimės, paversti ją savanaudiška neapykanta ir išlieti ją ant „Untermenschen“, o ne ant totalitarinės sistemos, nes tai, aišku, būtų savižudiška.
Kiekviena totalitarinė sistema – ir ją valdantys asmenys, ir sistema struktūriškai – instinktyviai supranta, kaip visa tai veikia. Naujosios normos totalitarizmas nėra išimtis.
Tik pagalvokite, kas įvyko per pastaruosius 18 mėnesių.
Diena po dienos, mėnuo po mėnesio masėms buvo vykdoma pati destruktyviausia psichologinio teroro kampanija per visą psichologinio teroro istoriją. Deja, daugelis jų virto paranojiškais, į išangę spjaudančiais invalidais, bijančiais lauko, bendravimo su žmonėmis, bijančiais savo vaikų, oro, liguistai apsėstais ligų ir mirties… ir apimtais neapykantos „neskiepytiesiems“.
Jų neapykanta, žinoma, yra visiškai iracionali, baimės ir propagandos padarinys, kaip ir neapykanta „neskiepytiesiems“. Ji visiškai nesusijusi su virusu, ir tai pripažįsta net Naujosios normos autoritetai. „Neskiepytieji“ niekam nekelia didesnės grėsmės nei bet kuris kitas žmogus… išskyrus tiek, kiek jie kelia grėsmę Naujųjų normaliųjų tikėjimui savo iliuzine ideologija.
Ne, šiuo metu mes jau nebeturime racionalumo. Esame naujos totalitarizmo formos gimimo liudininkai. Ne „komunizmo“. Ne „fašizmo“. Globalinio kapitalizmo totalitarizmas. Pseudomedicininis totalitarizmas. Patologizuotas totalitarizmas. Totalitarizmo forma be diktatoriaus, be apibrėžtos ideologijos. Totalitarizmas, grindžiamas „mokslu“, „faktais“, „tikrove“, kurią jis pats kuria.
Nežinau, kaip jums, bet kol kas man tai tikrai padarė nemenką įspūdį. Taip stipriai, kad dažniausiai atidedu į šalį savo satyrinę šypseną ir bandau suprasti, kas tai iš tikrųjų yra, kodėl tai vyksta, kodėl tai vyksta dabar, kur tai veda ir kaip tam pasipriešinti ar bent jau sutrukdyti.
Mano manymu, ateinantys šeši mėnesiai nulems, kiek sėkmingi bus pradiniai šio naujojo totalitarizmo diegimo etapai.
Iki 2022 m. balandžio mėn. arba mes visi rodysime savo „dokumentus“ Naujosios normos gestapui, kad galėtume užsidirbti pragyvenimui, lankyti mokyklą, pietauti restorane, keliauti ir kitaip gyventi savo gyvenimą, arba mes šiai mašinai įkišime pagalius į ratus.
Nesitikiu, kad „GloboCap“ ilgainiui atsisakys Naujosios normos diegimo – jie aiškiai pasiryžę ją įgyvendinti, – tačiau mes turime galią sužlugdyti jų įžanginį veiksmą (kurį jie jau kurį laiką planavo ir repetavo).
Taigi eikime į priekį ir tai padarykime, ar ne? Prieš tai, kai būsime išvalyti, nuasmeninti.
_____
Originalus straipsnis ČIA