2022 kovo 11d. Šaltinis: Meduza
Sankcijos, kurias ES, JAV ir kitos šalys įvedė po Rusijos invazijos į Ukrainą, akivaizdžiai paveiks šalies ekonomiką, o didžiųjų tarptautinių bendrovių pasitraukimas iš Rusijos rinkos turės įtakos užimtumui. Kaip visa tai paveiks rusų pajamas, verslą ir pramonę? Atsako regionistė Natalija Zubarevič.
– Iš Rusijos jau pasitraukė apie šimtas užsienio bendrovių, o JAV ir ES šalys įvedė šaliai griežtas sankcijas. Kuris ekonomikos sektorius šiuo metu kenčia labiausiai?
– Pirmoji probleminė sritis aiški – tai automobilių surinkimo gamyklos. Jau aišku, kadi gamintojai, kurių gamyklos yra Kalugos srityje tikrai išvyksta, matyt, ten bus įvestas vadinamasis išorinis valdymas. Jie mus gąsdina žodžiu nacionalizacija, tačiau teisingiau būtų tai vadinti išoriniu valdymu. Tikriausiai žmonės nebus atleisti, bet bus laikomi „pagal tarifus“, nes nėra iš ko surinkinėti automobilių, nėra darbo. Prie Kaliningrado jie surinkinėjo vokiškus automobilius, dabar jų nebegamins. Tikriausiai Kaluga ir Kaliningradas yra dvi labiausiai paveiktos vietos automobilių pramonės žemėlapyje.
Kitas probleminis automobilių klasteris yra Sankt Peterburgas; „Ford“ jau paliko Vsevorožską. Korėjiečiai, kurių gamyklos yra Sankt Peterburge (pavyzdžiui, „Hyundai“ gamykla – Medūzos pastaba), neišvyksta, ir atrodo, kad „Toyota“ taip pat dar neišvyksta. Tačiau problema yra ne tik bendrovės išvykimas iš Rusijos, bet ir komponentų tiekimas. „Renault-Nissan“ nepalieka Toliatti, tačiau gamykla susiduria su tomis pačiomis problemomis, susijusiomis su komponentais – šiuo metu trūksta elektroninių dalių automobiliams.
– Kaip tai paveiks gamyklų darbuotojus ir apskritai rusų gyvenimą?
– Likę automobiliai pabrangs, kinai jų greitai nepakeis ir rinka smarkiai sumažės. Valdžios institucijos bandys užkirsti kelią masiniam nedarbui pereidamos prie anksčiau minėto tarifo, kai žmonės tarsi registruojami gamyklose, bet darbo jiems nėra.
– Ar šiuo metu smarkiai nukentės tik automobilių pramonė?
– Ne, antrasis yra susijęs su aviacija. Bus vykdomi tik vidaus skrydžiai: užsienio bendrovės paskelbė atsisakančios aptarnauti Rusijos lėktuvus. Reaguodamos į tai, Rusijos valdžios institucijos ketina vieneriais metais pailginti tinkamumo skraidyti režimą, tačiau dėl to iškyla įprastinės techninės priežiūros ir atsarginių dalių klausimas. Skraidyti mums bus baisoka.
Skrydžiai į užsienį nebus atnaujinti, nes visi Rusijos lėktuvai yra nuomojami, o skristi į užsienio šalį reiškia areštuoti lėktuvą lauke. Nukentės ne tik įgulos, bet ir nemažas aerodromo aptarnavimo kompleksas.
– Ir kas nutiks visai pramonei? Juk sankcijos taip pat turi įtakos įrangos tiekimui į Rusiją.
– Sunku suprasti, kokia bus padėtis pramonėje. Rusijoje nėra gamybos, kurioje nebūtų naudojamos importuotos dalys ir komponentai. Pavyzdžiui, mūsų naftos chemijos inžinerija yra daugiau nei kukli. Įranga, skirta naftos perdirbimo gamykloms modernizuoti, daugiausia importuojama iš Europos, o ne iš Kinijos. Neaišku, kaip veiks tos pačios naftos perdirbimo gamyklos. Visą pramonės padėtį pamatysime ne anksčiau kaip po mėnesio. [Kol kas] yra šiek tiek įrangos atsargų, tačiau tiekimas jau smarkiai nutrūko.
– Tiekimo sutrikimai paveikė ir vartotojų rinką. Kuris segmentas kenčia labiausiai?
– Labai sudėtinga su vaistais – kainos labai kyla, o pasiūla mažėja. Tai neturi nieko bendra su tuo, kad tiekimas yra uždraustas Amerikoje ir Europos Sąjungoje, tai susiję su kažkuo kitu. Vaistai, plataus vartojimo prekės, prietaisai, buitinė technika importuojami konteineriuose. Didžiausios pasaulio konteinerių bendrovės nutraukė sutartis su adresu „Rusija“. Galbūt tai išsispręs savaime, bet tai priklausys nuo padėties Ukrainoje.
Iki šiol vaistų kainos sparčiai augo. Kad suprastumėte problemos mastą, pateiksiu keletą pavyzdžių. Apie 55 % visų Rusijoje parduodamų vaistų sudaro importuoti vaistai. O tai, ką pasigaminame patys, 80-85 % sudedamųjų medžiagų, iš kurių vėliau gaminami vaistai, perkame. Be tiekimo sutrikimų, kyla problemų dėl atsiskaitymo už tiekiamus produktus, labai blogai veikia bankų pervedimai. Visa tai turi įtakos farmacijos rinkai, o tai žmonėms yra gyvybiškai svarbu.
Net nesvarstau apie drabužius ir batus – dėvėsime tai, ką turime. Labai sumažės prietaisų ir buitinės technikos rinka, nes gamintojai bijo juos tiekti į Rusiją. Kaip bus atsiskaitoma už prekes? Matyt, čia mes visiškai atsigręšime į Kiniją.
– Ar galite prognozuoti padėtį mažmeninės prekybos sektoriuje? Jau dabar aišku, kad prekybos centrai turės problemų – daugelis jų nuomininkų išvyko iš Rusijos.
– Prekyba yra daugiausiai darbo jėgos reikalaujanti Rusijos pramonės šaka. Rusijos mažmeninė prekyba tik pradėjo augti po kovido krizės. 2020 m. ji sumažėjo 4 %, o 2021 m. – dar papildomai 7 %. Akivaizdu, kad dabar viskas susitrauks.
Prekybos centrai suteikia daug darbo vietų Maskvoje, Sankt Peterburge ir regioniniuose centruose. Nuomotojų įmonės pasitraukia, todėl didžiuosiuose prekybos centruose ir dideliuose Vakarų įmonių tinkluose mažėja darbo vietų.
Jie turės mažiau ką parduoti, o žmonės turės mažiau pinigų ką nors nusipirkti. Kol kas atsargų yra ir tik kainos kyla, tačiau kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje suprasime, kaip prekyba reaguos į jau dabar galimą deficitą.
– Kas laukia statybų pramonės?
– Devalvacija ir Centrinio banko nustatyta 20 proc. palūkanų norma reiškia, kad hipotekos paskolos bus teikiamos už 22-28 proc. ir žmonės negalės jų gauti. Nekilnojamo turto verslas augo, pernai rinka išaugo daugiau nei 12 proc. Jau statomi pastatai bus baigti. Lygiai taip pat buvo ir per 2014-2015 m. krizę. Krizė prasidėjo 2014 m. gruodį, o 2015 m. statybininkai vis dar aktyviai statė, nuosmukis prasidėjo tik 2016 m.
Visai neseniai ministro pirmininko pavaduotojas Maratas Chusnulinas pareiškė, kad statybose trūksta milijonų migrantų rankų. Tikėtina, kad dabar tokio trūkumo nebebus. Statybos mastas bus sumažintas ne 2022 m., o 2023 m., bus taikomas vienerių metų pereinamasis laikotarpis. Kalbant apie žmones, tie, kurie planavo pirkti naujus namus, turės pristabdyti. Neabejoju, kad kelių tiesimo srityje valdžios institucijos sumažins didžiulius planus, nes biudžete tam nebus pinigų. Turėsime susispausti.
– Ekonomikos problemos automatiškai sukelia nedarbo problemas. Ar valdžios institucijos sugebės jį sustabdyti?
– Jau aišku, kas bus daroma – bus pakartota 2020 m. programa, kad būtų lengviau registruoti bedarbius. Tam jau skirta papildomų lėšų. Nedarbas didės, bet tai nebus matyti.
– Ar turite kokių nors lūkesčių dėl infliacijos? Kainos kyla beveik kasdien.
– Jei mums pavyks išgyventi šiuos metus su 20 proc. infliacija, džiaugsiuosi, nors ir būsiu nustebus. Manau, kad kainos didės sparčiau. Bet vėlgi – mes neskubėkime su prognozėmis, o stebėkime. Aš vadovaujuosi Centrinio banko palūkanų norma, ji yra tarsi rodiklis, ko jie patys tikisi. Kyla klausimas, kaip ši infliacija bus apskaičiuojama. Dabar bus daug manipuliacijų skaičiais, todėl labai atsargiai vertinsiu tai, ką skelbia „Rosstat“. Bet tai yra Rusija, mes visada tai darome.
– Kokios rimtos problemos laukia Rusijos biudžeto?
– Šiuo metu beveik pusė Rusijos naftos neranda pirkėjo rinkoje. Kai kurių įmonių pardavimai tiesiog nutrūksta. Pavyzdžiui, vargšė „Lukoil“ prekiauja į Ameriką, kuri dabar yra uždrausta. Europa nėra paskelbusi embargo, tačiau daugelis bendrovių nėra pasirengusios pirkti rusiškos naftos dėl reputacijos kaštų, nes visuomenės nuomonė joms yra svarbi. Todėl rusiška nafta parduodama su didele nuolaida, nors naftos kainos apskritai labai išaugo. Mes negalime kompensuoti paklausos sumažėjimo; net ir su nuolaida [ji] nėra labai gerai priimama. Be to, kyla problemų atliekant mokėjimus – bankai labai bijo dirbti su Rusija.
Tai reiškia mažesnes federalinio biudžeto pajamas. Iš naftos pardavimų gaunama didžiausia marža, o „riebiaisiais“ metais pajamos iš naftos ir dujų sudarė apie 40 proc. visų biudžeto pajamų. Dabar žlugimo nebus, tačiau pajamos palaipsniui mažės. Iki šiol Rusijos naftos embargą įvedė trys šalys – JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada. Europa kol kas negali to padaryti, nes jos perkama Rusijos nafta sudaro apie 30 %, o dujos – 40 %.
Tačiau jei Saudo Arabija padidins gavybą, o Iranui ir Venesuelai bus panaikintos sankcijos, į rinką pateks trys milijonai barelių naftos per dieną, o mes prekiaujame 4-4,5 mln. barelių. Tai nereiškia, kad ažiotažas bus sumažintas, bet kaina nedidės, atsiras alternatyva.
Ar Rusijos biudžetas pateks į pragarą? Ne, tai bus laipsniškas nuosmukis. Tačiau karinės išlaidos taip pat didėja. Įdomu suprasti, kaip bus finansuojamos socialinės programos – regionai neturi daug lėšų joms įgyvendinti. Taip pat turime išsiaiškinti, kaip pensijos bus indeksuojamos pagal infliacijos lygį: tam reikės papildomų išlaidų. Valdžios institucijos bedarbių pašalpoms skyrė 94 mlrd. rublių, o tai nėra daug 23-24 trilijonų rublių biudžete.
Tikėtina, kad bus įjungta spausdinimo mašina, o tai gali dar labiau padidinti infliaciją. Hiperinfliacijos nebus, Centriniame banke ir Finansų ministerijoje dirba kompetentingi žmonės ir jie viską darys labai atsargiai. Rublis netaps visiškai medinis, tačiau labai išsausės. Tačiau kol kas tai tik momentinė nuotrauka. Jei pabėgėlių iš Ukrainos skaičius didės, kovos užsitęs, prasidės miestų operacijos, kurių metu bus daugiau aukų, bus paskelbtas Europos embargas naftai ir dujoms, o biudžeto pajamos smarkiai sumažės.
– Kuris Rusijos regionas nukentėjo labiausiai? Ar tai Maskva?
– Prekyba yra labiausiai išvystyta Maskvos pramonės šaka, o Maskva yra daug turtingesnė nei kiti Rusijos regionai. Vidutinės maskviečių pajamos, tenkančios vienam gyventojui, du kartus viršija vidutines šalies pajamas. Tačiau Maskvoje dirba labai daug valstybės tarnautojų, teisėsaugos pareigūnų ir valstybinių įstaigų. Be infliacijos, šiems žmonėms nekyla jokios rizikos. Jie vis tiek gaus savo atlyginimus.
Vartotojų paklausa Maskvoje bus restruktūrizuota, maitinimo paslaugų vartojimas sumažės. Būstas, komunalinės paslaugos ir transportas niekur nedings. Apie kitus dar anksti kalbėti, nes vartojimo struktūra dar nepertvarkyta. Tačiau galiu pasakyti, kad Maskvoje ji buvo orientuota į paslaugas, o rizika čia tikrai didesnė.
Jei pažvelgtume į vartojimo struktūrą 2019 m., t. y. iki kovidinius metus, vidutiniškai 33-34 proc. išlaidų teko maistui, 27 proc. – paslaugoms, o daugiausia – būstui, komunalinėms paslaugoms ir transportui. Likusi dalis, maždaug trečdalis, buvo skirta ne maisto prekėms. Ir ši išlaidų dalis mažėja. Maskvoje maistui buvo išleidžiama 24 proc., taip pat žmonės išleisdavo pinigus ne maisto prekėms ir paslaugoms.
Dabar prasideda didžiulis eksperimentas – kaip keisis vartojimo įpročiai. Maisto prekių parduotuvės neišnyks, tačiau kils klausimų dėl viso kito. Vartojimo įpročiai visoje šalyje paprastėja, paprastėja ir pereina prie maisto produktų. Tačiau vėlgi suprantate, kad mažame rajono centre, kur yra arba viešojo sektoriaus darbuotojų, arba mažų įmonių ir nedaug kitų, viešojo sektoriaus darbuotojai, išskyrus infliaciją, nieko nepajaus. O mažosios įmonės dėl sumažėjusios paklausos praranda dalį klientų. Bet žmonės turi daržus, sodina daugiau bulvių, kažkas augina agurkus ir pomidorus, yra gyvulių – vištų, kiaulių. Tokiuose miestuose gyvenimas daug labiau susijęs su išgyvenimu žemėje, todėl jų gyventojai daugiausia patirs nuostolių tik dėl infliacijos.
Tiems, kurie gyvena didmiesčiuose ir yra įpratę vartoti kitaip, nuostoliai bus kokybiniai, sugrius jų įprastas vartojimo modelis. Tai ypač skaudu jauniems žmonėms. Pensininkams pagrindinis smūgis bus vaistai, bet šiaip jie ramiai valgys grikius.
Tačiau artimiausiu metu protestų nepadaugės: jaunimas jau pradėjo jausti depresiją ir neviltį. Jau dabar padidėjo IT specialistų, kurie išvyko apimti panikos, nesuvokdami, kas bus toliau, srautas. Jaunimas patiria didžiausią depresiją, ir neatsitiktinai šiuo metu žiūrimiausios istorijos [socialiniuose tinkluose] yra pokalbiai su psichologais. Žmonės supranta, kad jie nieko negali padaryti, kad gyvenimas griūva jų akyse. Daugelis pagyvenusių žmonių drąsinasi ir juokiasi: esame matę ir blogesnių dalykų. Vėliava jiems į ranką… (atsidūsta).
– Taigi, pasirodo, kad ekonomikos nuosmukis mažiausiai paveiks mažus miestus?
– Atokesnėse vietovėse bus infliacija – brangs siauros paskirties produktai, pigs kiniški drabužiai ir avalynė. Gyvenimas iš esmės nepasikeis, žmonės taps skurdesni, ir viskas. Gyvenimas iš esmės pasikeis dideliuose miestuose.
– Kitaip tariant, nukentės „pirmoji Rusija“?
– Taip, didžiausią poveikį pajus labiau išsilavinę, daugiau uždirbantys, kitaip įpratę gyventi žmonės.
– O kas nutiks „antrajai Rusijai“, pramoninių miestų Rusijai, iš kurių daugelis yra vienos pramonės šakos miestai?
– Iš darbo bus atleidžiami žmonėsi, apie kuriuos jau minėjau, tačiau kol kas nežinome jų masto. Dar per anksti apie tai kalbėti. Visos pramonės įmonės importuoja komponentus. Kas nutiks „Severstal“ pirmininkui Aleksejui Mordašovui, kuriam buvo pritaikytos sankcijos, ir kaip tai paveiks „Severstal“? Dar nesuprantu. Nesuprantu, kas nutiks [milijardieriui Ališerui] Usmanovui, kuriam taip pat buvo pritaikytos sankcijos, ir kaip tai paveiks „Metalloinvest“ Senajame Oskole.
Jie yra labai įžvalgūs, todėl tikrai ieškos apeinamų kelių ir eksportuos produktus per „tarpininkus“, importuos per juos sudedamąsias dalis. Tačiau tai – daug laiko ir rimtų papildomų išlaidų. Gamyklos, žinoma, nesustos, tačiau kol kas nežinau šių išlaidų dydžio. Nenoriu prikarksėti, noriu pamatyti situaciją kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Pramonėje visi mechanizmai buvo sukurti po 2009 m. krizės – darbas ne visą darbo dieną, apmokamos prastovos, nemokamos atostogos. Visos šios priemonės gali būti taikomos kelis mėnesius. Tačiau tai nėra žlugimas, tai žingsnis po žingsnio vykstantis procesas.
Neskaitykite to kvailo teksto, kuriame teigiama, kad Rusija po trijų savaičių liks be bankų sistemos. Taip nebus. Žmonės daugiau ar mažiau viską supras po mėnesio, o dabar jie mato tik kylančias kainas. Tačiau didžiųjų miestų gyventojai daugiau ar mažiau viską suprato. Vyresnio ir vidutinio amžiaus žmonės tai supras po truputį, bet toleruos ir prisitaikys. Štai kokią šalį turime.