Švedija laimi! Šalyje, kurioje atsisakyta uždaryti mokyklas ir jos liko atviros, mirtingumas nuo pandemijos mažiausias pasaulyje

JOEL SMALLEY LAPKRIČIO 8 2022 / 19:10

2020 m. balandį „Stuff“ rašė apie tai, kaip Švedijai sekėsi to pavasario koronaviruso bangos metu, nepaisant to, kad ji nesilaikė tarptautinės tendencijos užsidaryti.

Profesorius Johan Giesecke, kuris pirmasis įdarbino Tegnell’į, kai pats dirbo valstybiniu epidemiologu, praėjusią savaitę davė retą interviu ir teigė, kad Švedijos žmonės geriau reaguotų į protingesnes priemones. Jis peikė Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje įvestus uždarymus ir perspėjo, kad, sušvelninus priemones, antroji banga bus neišvengiama.

„Švedijos vyriausybė sausio pradžioje nusprendė, kad priemonės, kurių turėtume imtis kovai su pandemija, turėtų būti pagrįstos įrodymais. Ir kai pradedi domėtis priemonėmis, kurių imasi įvairios šalys, pamatysi, kad tik nedaugelis jų yra pagrįstos įrodymais“, – sakė jis.

Giesecke, kuris dirbo pirmuoju Europos ligų kontrolės centro vyriausiuoju mokslininku ir pandemijos metu patarinėjo Švedijos vyriausybei, UnHerd tinklalapiui sakė, kad sienų, mokyklų uždaryme ir socialiniame atsiribojime „beveik nėra mokslo“, ir teigė, kad tikisi po metų apžvelgti ligos eigą.

„Manau, kad galiausiai skirtumas tarp šalių bus gana mažas“, – sakė jis. „Nemanau, kad ją galima sustabdyti. Ji plinta. Ji apims Europą, kad ir ką darytumėte“.

Giesecke buvo beveik teisus. Tačiau galiausiai skirtumas tarp šalių nebuvo visai mažas. Švedijai sekėsi daug, daug geriau – iš tiesų dešimt kartų geriau nei Čilei, pagarsėjusiai griežčiausiais lockdaunais, „nepaisant“ ir vienos „sėkmingiausių“ skiepijimo kampanijų.

2022 m. birželio 19 d. ataskaitos pateikimo dieną iš visų EBPO analizuotų šalių Švedija turi mažiausią bendrą sukauptą perteklinių mirčių skaičių.

Šiek tiek mažiau reikšmingas COVID mirčių skaičius (milijonui gyventojų) nėra toks informatyvus, nes įvairios šalys naudoja skirtingus COVID mirčių registravimo metodus. Ir savaime aišku, kad COVID mirčių mažinimas didesne perteklinių mirčių sąskaita yra Pyro pergalė. Pažvelkite į Kanadą ir Izraelį, kaip į puikius to pavyzdžius – ten COVID mirčių skaičius, palyginti su likusiu pasauliu, yra itin mažas, tačiau pagal bendrą mirtingumo perviršį jie patenka į blogiausią duomenų rinkinio pusę.

Taigi, Švedija galiausiai įveikė net kaimynę Norvegiją. Ir, kaip matote toliau pateiktose diagramose, Norvegija vis dar eina klaidinga kryptimi. Kaip ir ankstyvosios sėkmės lydimos Australija bei Naujoji Zelandija. Jų sukauptoje perteklinių mirčių sąskaitoje COVID mirčių yra mažiau nei kitose šalyse, tačiau šis skaičius toliau auga.

Čia pateikiamos diagramos, kuriose pavaizduotas bendras mirčių perteklius ir COVID mirčių skaičius. (Visą rinkinį rasite ČIA.)

O čia pateikiamos diagramos, kuriose mirčių perteklius siejamas su skiepijimų skaičiumi. Atkreipkite dėmesį, kaip mirčių perteklius didėja kartu su skiepijimu. Tik sutapimas ar Bredfordo kalno kriterijus Nr. 10? (Visas rinkinys ČIA.)

Atlikęs kiekvienos šalies analizę padariau tris pagrindines išvadas.

Pirma, COVID egzistuoja ir kai kuriems yra mirtinai pavojingas. Tai akivaizdu atsižvelgiant į labai stiprią ir nuoseklią koreliaciją tarp savaitinio mirčių pertekliaus ir savaitinių pranešimų apie COVID mirtis. Manau, kad taip pat svarbu pripažinti šį faktą atsižvelgiant į tai, kad dabar labai mažai kas priešinasi teiginiui, jog „COVID“ buvo pagamintas biolaboratorijoje. Už jo gamybą atsakingi asmenys yra atsakingi už milijonus mirčių, kurias jis sukėlė.

Antra, eksperimentiniai bandymai sušvelninti viruso plitimą taikant įvairias „socialinės distancijos“ priemones, įskaitant mokyklų ir įmonių uždarymą, sveikų žmonių įkalinimą namuose, priverstinį kaukių dėvėjimą ir t. t., rodo labai menką naudą. Bet kokie netikri įrodymai iš „kalėjimo salų“ (Australijos ir Naujosios Zelandijos) galiausiai pasirodė esą nenaudingi, kaip ir numatė du geriausi pasaulio epidemiologai (Giesecke ir Tegnell). Šių intervencijų žala taip pat akivaizdi iš galutinio mirčių pertekliaus skaičiaus. Asmenys, atsakingi už jų įgyvendinimą, turėtų būti patraukti atsakomybėn už jų sukeltas mirtis.

Trečia, vienintelis dalykas, kuris galėjo pabloginti „COVID“ būklę, buvo tai, kad tie patys žmonės, kurie buvo atsakingi už jo gamybą, buvo atsakingi už priešnuodžio gamybą. Tai šiek tiek panašu į tai, kad padegėjai, sudeginę miestą, būtų atsakingi už priešgaisrinę politiką. Tačiau būtent taip ir atsitiko su „COVID“. Visiškai aišku, kad dėl masinio eksperimentinės „vakcinos“ vartojimo mirčių nuo COVID nesumažėjo. Be to, kadangi logiškai turėtume tikėtis deficito laikotarpiais po per didelio mirtingumo, koks buvo devynis mėnesius prieš medicininį eksperimentą, ir didesnės apsaugos nuo bandos imuniteto bei natūralios mažiau virulentiškų variantų atrankos, sunku prieštarauti teiginiui, kad eksperimentas kažkaip prisidėjo prie COVID išlikimo, o ne jo išnykimo. Tai patvirtina ir faktas, kad tiek COVID, tiek mirčių perteklius mažėja, kai visuomenė galutinai supranta, kad nebeturėtų dalyvauti eksperimente.

Galbūt kitą kartą mums visiems reikėtų būti panašesniems į Švediją? Žinote, tarsi nuo to priklausytų mūsų gyvybės? Tačiau ne ta dalimi apie skubotus medicininius eksperimentus, tai galime praleisti.

Labiau ta dalimi, kad žmonėms reikia leisti patiems nuspręsti, kokių veiksmų jie turėtų imtis susidūrę su grėsme.

Galbūt tai tik man atrodo, bet nemanau, kad kvaili politikai, godžios farmacijos kompanijos ir mokslininkai, kurių karjera priklauso nuo farmacijos finansavimo, yra geriausi žmonės šiam darbui.

Šis straipsnis iš pradžių pasirodė Džoelio Smalėjaus (Joel Smalley) puslapyje „Substack“.

Atnaujinimas: šiame pranešime naudojama metodika, pagal kurią apskaičiuojamas kumuliacinis mirtingumo perviršis – apskaičiuojamas savaitinis perviršio procentinis dydis, padalijamas iš 52 ir išvedama šių procentinių dydžių suma per nurodytą laikotarpį. Metų pabaigoje gaunamas vidutinis tų metų savaitinis procentinis viršijimas. Analizę, kurioje naudojamas įprastinis sukaupto mirtingumo perviršio supratimas (bendras mirčių skaičius dalijamas iš bendro tikėtino mirčių skaičiaus iki tam tikros datos), žr. tolesniame Joelio pranešime.

_______

Originalus straipsnis ČIA