Autorius: Nadezhda Kozochkina, psichologė
Visas mūsų gyvenimas yra nuolatinis pasirinkimas. Ar renkamės lengvą būdą jaustis gerai dabar, ar galvojame apie ateitį? Vieni žmonės, siekdami savo tikslų, renkasi suvaržymo, disciplinos kelią, o kiti nori gyventi šiandien.
Stenfordo zefyro eksperimentas, dar vadinamas zefyro bandymu, buvo skirtas atidėto pasitenkinimo mechanizmui ištirti. Jis buvo atliekamas septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje, vadovaujant psichologui Walteriui Michellui.
Eksperimento eiga ir išvados
Pirminis eksperimento tikslas buvo ištirti vaikų valios procesus. Tyrimo imtį sudarė daugiau nei 90 vaikų iš Stanfordo universiteto teritorijoje esančios ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
Pati eiga buvo labai paprasta. Grupei 4-5 metų vaikų buvo suteikta galimybė pasirinkti, ar gauti skanėstą iš karto, ar palaukti 15 minučių ir gauti dvigubai didesnį skanėstą. Kaip atlygis buvo naudojami zefyrai (zefyrai) arba sausainiai. Padėjėjas parodydavo skanėstą, paduodavo jį vaikui ir tada sakydavo pasiūlymą: vieną dabar arba du vėliau, po 15 minučių. Po to eksperimentatoriai palikdavo vaikus vienus. Jų veiksmai buvo užfiksuoti slapta kamera.
Įraše matyti, kaip vaikai bando atitraukti dėmesį nuo pagundos iš karto suvalgyti skanėstą. Kai kurie iš jų perėjo prie kitų veiklų, o kiti bandė struktūruoti laiką, kuris taip ilgai užsitęsė, kol jie laukė.
Eksperimentas parodė, kad dauguma 4-5 metų vaikų dar nėra išvystę valios pastangų: jie negali atsisakyti malonumo dabar, kad vėliau jo gautų dar daugiau. Dauguma vaikų suvalgė zefyrą iš karto arba kai eksperimentatorius išėjo pro duris. Tačiau kai kurie galėjo palaukti 15 minučių, kad gautų papildomą atlygį. Eksperimento rezultatai buvo paskelbti 1972 m. [6].
Retrospektyviniai tyrimai
Mokslininkai stebėjo, kaip po eksperimento klostėsi vaikų gyvenimas, ir pastebėjo įdomų dėsningumą. Prieš atlikdamas eksperimentą Mišelis surinko tiriamųjų tėvų kontaktinius duomenis ir paklausė jų apie jų gyvenimą per 40 metų. Vaikų, kurie pasirinko atidėtą pasitenkinimą, gyvenimas apskritai buvo geresnis nei tų, kurie nusprendė gauti skanėstą iš karto. Jų protinė veikla buvo geresnė, jie buvo labiau organizuoti ir geresnės fizinės formos. Šie vaikai vidurinėje mokykloje turėjo geresnius egzaminų testus, neturėjo problemų dėl narkotikų, nutukimo ir asocialaus elgesio. Ilgalaikio tyrimo rezultatai buvo paskelbti 1990 m.
Mokslininkai surinko jau suaugusius pirmojo eksperimento su zefyrais dalyvius, kurie parodė ekstremaliausius rezultatus. Jiems buvo pasiūlytas naujas, kontrolinis testas. Tačiau šį kartą vietoj zefyrų tyrėjai savanoriams rodė laimingų arba bauginančių veido išraiškų paveikslėlius. Pagal instrukcijas jie turėjo paspausti mygtuką ir duoti signalą, kai pamatys tam tikrus žmones. Tačiau tiriamieji mieliau spaudė mygtuką, kai matė laimingus žmones, o ne tuos, kuriuos jiems rodė eksperimentatoriai. Todėl psichologai padarė išvadą, kad net ir po daugelio metų šiems žmonėms buvo taip pat sunku atsisakyti momentinio malonumo.
4-5 metų vaikų valios formavimosi ypatumai
Valios formavimasis – tai perėjimas nuo išorinės socialinės kontrolės prie vidinės individo savikontrolės. I. P. Pavlovas pastebėjo, kad valios reguliavimo procesuose dalyvauja visos smegenys. Tačiau ypač svarbus yra funkcinis psichinės veiklos programavimo, reguliavimo ir kontrolės blokas, esantis priekinėse smegenų žievės skiltyse. Kai šios skiltys pažeistos, atsiranda patologinė valios stoka, abulia [7].
Valios formavimasis vaikams prasideda kūdikystėje. Kai vaikas griebiasi žaislo, kuris jam patinka, jis atlieka valios veiksmą, kuriuo siekia tikslo. Pasak šalies amžiaus psichologijos tyrinėtojų (L. S. Vygotskio, A. N. Leontjevo), ikimokyklinio amžiaus vaikų tikslų nustatymas yra impulsyvus ir labiau susijęs su momentiniais norais. Tačiau kuo vaikas vyresnis, tuo labiau jis geba sąmoningai išsikelti tikslus, kurie svarbūs ne tik jam, bet ir kitiems. Pavyzdžiui, vyresnis ikimokyklinukas gali nupiešti piešinį, kad pradžiugintų mamą artėjančios šventės proga.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų motyvai gali kaitaliotis, vienas kitą stiprinti arba prieštarauti vienas kitam. Galiausiai vienas motyvas tampa dominuojančiu ir išstumia kitus. Tačiau stiprus emocinis stimulas gali greitai pakeisti prioritetų nustatymą. Pavyzdžiui, vaikas įpratęs sveikintis su suaugusiaisiais, bet pamiršta pasisveikinti su močiute, kuri atnešė jam dovaną. Ryškios emocijos lemia pagrindinį motyvą šioje situacijoje.
Vyresniame ikimokykliniame amžiuje vaikas geba atpažinti motyvų kovą ir reguliuoti savo veiksmus valios pastangomis, t. y. jis jau gali atsisakyti akimirksnio malonaus veiksmo, kad pasiektų ką nors svarbesnio ir išvengtų nepageidaujamo. Vaiko elgesys tampa vis labiau asmeniškas, nesusijęs su situacija ir praranda spontaniškumą. Taip vaikas išmoksta moralės normų [6].
Sudėtingesnis eksperimentas
2012 m. Ročesterio universiteto mokslininkai paskelbė sudėtingesnio „zefyrų eksperimento“ rezultatus. Jie pakartojo eksperimentą su 28 vaikų grupe, tačiau pirmiausia juos suskirstė į dvi grupes. Pirmosios grupės tiriamiesiems buvo įteiktos gražios dovanos – pieštukai ir kreidelės, tada jų paprašyta šiek tiek palaukti, pažadant duoti dar. Tačiau vaikai taip ir negavo to, kas jiems buvo pažadėta. Antrosios grupės vaikai po kurio laiko gavo žadėtas dovanas.
Šis išankstinis testavimas turėjo įtakos tolesnio eksperimento rezultatams. Pirmosios grupės vaikai daug dažniau rinkosi valgyti zefyrus iš karto, o antrosios grupės vaikai dažniau laukė antrosios zefyrų porcijos. Pirmoji grupė turėjo neigiamos patirties, susijusios su pažadų nevykdymu, o antroji grupė turėjo teigiamos patirties, susijusios su pažadų vykdymu. Eksperimentų rezultatai įrodo, kad sprendimui atidėti pasitenkinimą didelę įtaką daro ankstesnė patirtis ir aplinkybės [3], [4].
O kaip su gyvūnais?
Neseniai Džordžijos mokslininkai atliko eksperimentą su šimpanzėmis, siekdami išsiaiškinti jų intelekto lygio ir atidėto pasitenkinimo ryšį. Mokslininkai pradėjo eksperimentą su zefyrais ir juos labiausiai domino duomenys apie bendrojo intelekto ir gebėjimo panaudoti valios pastangas laukiant atidėto atlygio ryšį.
Jie išmatavo 40 suaugusių šimpanzių intelektą ir pasiūlė joms pasirinkti 4 arba 12 vynuogių. Jei jie pasirinkdavo pirmąjį variantą, skanėstas iš karto būdavo įdedamas į dubenėlį. Jei jie pasirinko 12, eksperimento vykdytojas davė po vieną, vėluodamas 3, 10 ir 20 sekundžių. Kiekvienas bandymas truko 120, 180 arba 300 sekundžių. Iš viso atlikta 40 skirtingos trukmės eksperimentų. Buvo atsižvelgiama į tai, kaip dažnai beždžionės rinkosi didesnį atlygį ir ar jos turėjo kantrybės laukti, kol visos vynuogės bus dubenyje.
Tada mokslininkai palygino eksperimento rezultatus su kiekvienos beždžionės intelekto lygiu. Nustatyta aiški koreliacija tarp intelekto lygio ir dalies, kuria šimpanzės pasirinko 12 vynuogių (visose trijose serijose p<0,001), bei tiriamųjų rezultatų (visose trijose serijose p<0,001).
„Tai, kad savikontrolės ir intelekto ryšys egzistuoja ne tik tarp žmonių, rodo, kad valios jėga, turinti įtakos intelektui, turi evoliucinį pagrindą“, – teigia eksperimento autorius Maiklas Beranas [8].
Paneigimas
2018 m. buvo paneigtas Stanfordo zefyrų eksperimentas. 2018 m. gegužę trys mokslininkai nusprendė suabejoti jos rezultatais: Tyleris Watpsas iš Niujorko universiteto, Gregas Duncanas ir Haonanas Quanas iš Kalifornijos universiteto Irvine. Ką jie padarė?
Visų pirma, jie nustatė, kad pirminė imtis buvo nereprezentatyvi, t. y. objektyviai neparodė elgesio modelių. Iš viso toje pačioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje mokėsi 90 vaikų. Naująją imtį sudarė daugiau kaip 900 vaikų, kurių tėvai buvo skirtingos rasės, etninės kilmės, šeimos pajamų, išsilavinimo ir socialinės padėties.
Naujasis eksperimentas davė įdomių rezultatų. Tie vaikai, kurie augo pasiturinčiose šeimose, dažniau rinkosi atidėtą pasitenkinimą, nes žinojo, kad vis tiek gaus skanėstą, tik reikėjo palaukti. Kita vertus, vaikai iš mažas pajamas gaunančių šeimų iš karto rinkosi zefyrą. Juk jų menka gyvenimo patirtis jau parodė, kad net jei skanus maistas yra šiandien, labai tikėtina, kad rytoj jo nebus. Taigi vaikų pasirinkimui didelę įtaką darė jų gyvenimo aplinkybės. Buvo atsižvelgiama net į tokias smulkmenas kaip knygų skaičius namuose, motinų reakcija į vaikus tyrėjo akivaizdoje ir pan.
Svarbiausias veiksnys buvo tai, ar tiriamųjų motinos turėjo aukštąjį išsilavinimą, ar ne. Tų vaikų, kurių motinos buvo įgijusios aukštąjį išsilavinimą, ilgalaikiai rezultatai reikšmingai nesiskyrė, nepriklausomai nuo to, ar jie iš karto suvalgė zefyrą, ar ne. Vaikai, kurių motinos buvo mažiau išsilavinusios ir pasiturinčios, dažniausiai nesugebėjo parodyti pakankamai valios pastangų, kad įveiktų savo aplinkos socialines ir ekonomines problemas.
„Mes pakartojome ir išplėtėme garsųjį Michel (1990) eksperimentą su zefyru, kuris parodė stiprų dvipusį ryšį tarp vaiko gebėjimo atidėti pasitenkinimą prieš pat pradedant lankyti mokyklą ir paauglių pasiekimų bei socialinio ir emocinio elgesio. Atkreipdami dėmesį į vaikus, kurių motinos nebaigė koledžo, nustatėme, kad viena papildoma minutė laukimo 4 metų amžiuje leido prognozuoti maždaug dešimtadaliu standartinio nuokrypio geresnius pasiekimus 15 metų amžiuje.
Tačiau šis dvinaris ryšys buvo tik perpus mažesnis nei pirminiuose tyrimuose ir sumažėjo dviem trečdaliais, kai buvo kontroliuojama šeimos kilmė, ankstyvieji kognityviniai gebėjimai ir namų aplinka. Didžiausias paauglių pasiekimų skirtumas buvo susijęs su gebėjimu laukti bent 20 C. Ryšys tarp vėlavimo laiko ir elgesio rodiklių 15 metų amžiaus buvo daug mažesnis ir ne toks statistiškai reikšmingas“, – rašo Tyleris Wattsas [2].
Tačiau naujasis tyrimas ne paneigia, o papildo senąjį: jis rodo, kad ne tik ankstyva valia, bet ir įvairios aplinkybės gali turėti įtakos vaiko sėkmei ateityje. Vaikams iš pasiturinčių šeimų lengviau atidėti atlygį: jų patirtis rodo, kad jie vis tiek gaus daugiau. Suaugę jie lengviau priima atsakingus sprendimus, susijusius su rizika, pavyzdžiui, pradeda savo verslą. Kita vertus, neturtingi žmonės nesitiki geresnės ateities, todėl gyvena tik viena diena, siekia stabilumo ir bijo rizikuoti. Harvardo universiteto ekonomistas Sandhilas Mullainathanas ir Prinstono universiteto elgesio psichologas Eldaras Shafiras 2013 m. parašė knygą „Deficitas: kodėl turint tiek mažai reiškia tiek daug“ (angl. Deficit: Why Possessing So Little Means So Much).
Galbūt eksperimento su zefyru paneigimas yra bendros praeities eksperimentinės psichologijos krizės dalis. Daugelis senų eksperimentų nepasitvirtina šiuolaikinėmis sąlygomis, o tai reiškia, kad daugelį dalykų, kuriuos žinome apie žmonių elgesį, reikia peržiūrėti.
_______
Originalus straipsnis ČIA
______
Nuorodų sąrašas:
1. «Why Rich Kids Are So Good at the Marshmallow Test Affluence—not willpower—seems to be what’s behind some kids’ capacity to delay gratification». – Jessica McCrore Calarco, “The Atlantic”, Jun 1, 2018. – https://www.theatlantic.com/family/archive/2018/06/marshmallow-test/561779/
2. «Revisiting the Marshmallow Test: A Conceptual Replication Investigating Links Between Early Delay of Gratification and Later Outcomes». – Tyler W. Watts, Greg J. Duncan, Haonan Quan. May 25, 2018, Sage Journals. – https://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/0956797618761661
3. «40 Years of Stanford Research Found That People With This One Quality Are More Likely to Succeed” by James Clear. – https://jamesclear.com/delayed-gratification
4. «Rational snacking: young children’s decision-making on the marshmallow task is moderated by beliefs about environmental reliability». – Kidd C,Palmeri H, Aslin RN. January, 2013. – https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23063236
5. «Cognitive and attentional mechanisms in delay of gratification». – Mischel, Walter, Ebbesen, Ebbe B., Raskoff , Zeiss, Antonette. Journal of Personality and Social Psychology, Vol 21(2), Feb 1972. – https://psycnet.apa.org/doiLanding?doi=10.1037%2Fh0032198
6. Урунтаева Г. А. «Дошкольная психология: Учеб. пособие для студ. сред. пед. учеб. Заведений». 5-е изд., стереотип. – М.: Издательский центр «Академия», 2001.
7. Лурия А.Р. Основы нейропсихологии. М., 1973 г.
8. «Chimpanzee self-control is related to intelligence, study finds» by Georgia State University, February 8, 2018. – https://phys.org/news/2018-02-chimpanzee-self-control-intelligence.htmlИсточник: https://psychosearch.ru/napravleniya/social/704-walter-michel-marshmallow-experiment-or-stanford-marshmallow-experiment