PILKASIS KARDINOLAS TARP VAKCINŲ: KAIP MODERNA KŪRĖJAI PLANAVO PANDEMIJĄ

Valentin Katasonov, 2022 sausio 04

JAV ir Europoje neabejotini koronavirusinių vakcinų lyderiai yra tik du produktai – „Pfizer/BioNTech“, kuris pirmauja, ir „Moderna“, kuris užima antrąją vietą. Tačiau antrasis numeris yra ne mažiau įdomus nei pirmasis. Тyrimas atskleidė, kad bendrovė „Moderna“ kontroliuoja pandemijos procesą JAV ir nuima grietinėlę nuo derliaus, o tai buvo numatyta jau seniai.

Duopolija amerikietiškai

COVID-19 vakcinų pasaulyje neabejotina lyderė yra „Pfizer/BioNTech“. Antroji vieta, be jokios abejonės, priklauso „Moderna“. Tai rodo, pavyzdžiui, statistiniai duomenys apie pagrindinių vakcininių vaistų vartojimo mastą JAV ir Europos Sąjungoje (ES).

JAV 58,3 % visų kovidо vakcinos dozių teko „Pfizer/BioNTech“, 38,2 % – „Moderna“ ir 3,5 % – „Johnson & Johnson“. Europos Sąjungoje (27 valstybės) „Pfizer/BioNTech“ sudarė 74,2 %, „Moderna“ – 12,5 %, „AstraZeneca“ – 10,0 %, „Johnson & Johnson“ – 2,7 %. Taigi JAV ir ES „Moderna“ užima antrą vietą po „Pfizer/BioNTech“.

Taip yra daugelyje pasaulio šalių, išskyrus Kiniją, Rusiją ir Indiją, kuriose vartojami daugiausia namų gamybos vaistai. Kai kuriose Europos šalyse (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje) britų-švedų bendrovės „AstraZeneca“ vaistas užėmė antrąją vietą, išstumdamas „Moderna“ į trečiąją vietą. Tačiau yra šalių, kuriose „Moderna“ užima pirmąją vietą. Pavyzdžiui, remiantis statistikos ir tyrimų duomenimis. Skiepijimų nuo koronaviruso (COVID-19) Šveicarijoje gruodžio 26 d. duomenimis, pirmavo „Moderna“, kuri paskiepijo 8,55 mln. dozių. Antroje vietoje liko „Pfizer/BioNTech“ su 4,9 mln. dozių.

Tačiau daugelyje šalių dabar daugiausia dėmesio skiriama pagrindinei vakcinai – „Pfizer/BioNTech“ – ir jos pagrindiniam gamintojui, JAV farmacijos bendrovei „Pfizer“, kuri daugelį metų buvo viena iš trijų didžiausių JAV farmacijos bendrovių. Bendrovę „Pfizer“ ir jos gaminamą vakciną supa nuolatiniai skandalai (pvz., susiję su mirtimi). Kita vertus, „Moderna“ ir jos gamybos įmonė yra šiek tiek šešėlyje. Bent jau nebuvo didelių skandalų.

Šešėlinis lyderis

Be to, manoma, kad „Moderna“, antras pagal vartojimo mastą vaistas, kokybės parametrais lenkia lyderį „Pfizer/BioNTech“. Pavyzdžiui, gegužės mėn. internete vyko kasmetinis „Pasaulinis vakcinų kongresas 2021“ (tokie kongresai rengiami jau du dešimtmečius). Kongreso metu vyko konkursas „Geriausia COVID vakcina“. Į trumpąjį apdovanojimo sąrašą pateko „Pfizer/BioNTech“ vakcina, Rusijos vakcina „Sputnik V“, kurią sukūrė Gamalėjos centras, amerikiečių „Moderna“, „Janssen“ (bendrovės „Johnson & Johnson“ prekinis pavadinimas) ir „Novavax“, Kanados „Medicago“, „AstraZeneca“ (Jungtinė Karalystė-Švedija) produktas, Indijos farmacijos bendrovės „Bharat Biotech“ kūrinys ir „Zoetis“ produktas gyvūnams. Kongrese dalyvavę ekspertai palmės šakelę atidavė bendrovei „Moderna“.

„Moderna“ vakcinos veiksmingumą įvertino 94,1 % (palyginimui, „Pfizer“ JAV vakcinos veiksmingumą įvertino 95 %). JAV farmacijos priežiūros institucijos FDA ekspertų komitetas padarė išvadą, kad „Moderna“ nauda yra didesnė už galimus trūkumus, ir rekomendavo ją patvirtinti. JAV reguliavimo institucija patvirtino „Moderna“ 2020 m. gruodžio pabaigoje (praėjus dviem savaitėms po „Pfizer“ ir „BioNTech“ patvirtinimo).

Abejotinas veiksmingumas

Nuo to laiko praėjo metai. Vakcinų Nr. 1 ir Nr. 2 veiksmingumas labai sumažėjo. Lapkričio pradžioje gavome didelės apimties trijų vakcinų veiksmingumo JAV gyventojams tyrimo rezultatus – JAV kariškių tyrimo rezultatus.

Tai „Pfizer/BioNTech“, „Moderna“ ir „Janssen“ („Johnson & Johnson“ produktai). Tyrimas apėmė labai didelę populiaciją – apie 800 000 žmonių (0,27 % JAV gyventojų). Veteranų sveikatos administracija (VHA) stebėjo į pensiją išėjusius karius. Tyrimas vertingas ir tuo, kad jis buvo ilgas – nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2021 m. spalio mėn. Tai leido įvertinti vakcinos veiksmingumo rodiklio dinamiką per beveik tris ketvirčius.

Straipsnyje pažymima, kad vakcinacijos kampanijos pradžioje farmacijos bendrovės „Pfizer“, „Moderna“ ir „Johnson & Johnson“ paskelbė, kad jų vakcinų veiksmingumas viršija 90 %. Jau kovo mėnesį „Johnson & Johnson“ vakcinos veiksmingumas sumažėjo iki 86,4 %, „Moderna“ – iki 89,2 %, o „Pfizer“ – iki 86,9 %. Iki 2021 m. ketvirtojo ketvirčio pradžios „Moderna“ veiksmingumas sumažėjo iki 58 %, „Pfizer“ – iki 43,3 %, o „Johnson & Johnson“ – iki 13,1 %.

„Moderna“ ir „Pfizer“: kas blogiau?

Vertinant „Moderna“ vakciną, galima teigti, kad ji, atrodo, laimi prieš „Pfizer“ ir „Johnson & Johnson“. Tačiau tai gudrus būdas vertinti – orientuotis į blogiausią („ir jūs turite juodaodžius, kurie buvo linčiuojami“). „Pfizer“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinų produktai peržengė „raudonąją liniją“ (50 % veiksmingumas), o „Moderna“ produktas yra arti šios ribos ir netrukus gali ją peržengti.

Be veiksmingumo, svarbūs vakcinų naudojimo rodikliai yra ir vakcinų naudojimo rizika – įvairūs šalutiniai poveikiai, pasireiškiantys ligomis ir susirgimais, hospitalizacija, neįgalumu ir mirtimi. Yra šiek tiek informacijos apie tris JAV naudojamas vakcinas. Tai duomenys iš Amerikos informacinės sistemos VAERS, kuri naudojama skiepijant. Gruodžio 17 d., penktadienį, VAERS užregistravo 21 113 mirties atvejų.

O štai šio skaičiaus pasiskirstymas pagal vakcinos tipą (mirusiųjų skaičių): „Pfizer/BioNTech“ – 13 733 žmonės, „Moderna“ – 5081 žmogus, „Janssen“ – 1730, atvejai be vakcinos identifikavimo – 78 žmonės.

Ir čia matome, kad šiame „juodajame“ reitinge išsidėstymas yra toks pat.

Žinoma, „Pfizer/BioNTech“ atrodo daug blogiau nei „Moderna“. Juk „Pfizer/BioNTech“ tenka 58,3 proc. visų JAV naudojamų vakcinų dozių ir 66,3 proc. mirčių skaičiaus. Galima daryti prielaidą, kad santykinis „Pfizer/BioNTech“ vaisto mirtingumas yra didesnis už „ligoninės temperatūros vidurkį“. O „Moderna“ vaisto santykinis mirtingumas yra mažesnis už „ligoninės temperatūros vidurkį“ – atitinkamai 24,7 % ir 38,2 %. Tačiau ir šiuo atveju tai yra silpnas vertinimo metodas, pagrįstas palyginimais su blogais ir labai blogais.

„Moderna“ mirštamumo rodiklis yra 26,3 mirčių milijonui dozių. Pagal standartus, galiojusius JAV iki COVID-19 pandemijos, tai buvo pernelyg didelis aukų skaičius. Su tokiais rodikliais vaistas nebūtų buvęs leistas nė per šautuvo šūvio atstumą priartėti prie farmacijos reguliavimo institucijos – FDA  slenksčio!

„Senais gerais laikais“, jei vaistas būtų pasiekęs, tarkime, 1 mirtiną atvejį iš milijono dozių, patvirtinimas būtų buvęs atšauktas. O su „Moderna“ skaičiais visa gamintojo vadovybė būtų turėjusi daug kartų didesnį bausmės terminą realiame gyvenime.

Bet tai senasis „normalumas“. Pagal naująjį „normatyvą“ 26,3 mirčių 1 milijonui dozių skaičius yra priimtinas. Ypač atsižvelgiant į „Pfizer“ ir „BioNTech“ vaisto mirtingumą, kurio skaičius siekia 46,8 mirtys milijonui vakcinuotų.

„Moderna“ gimimas

Apskritai „Moderna“ turėtų padėkoti farmacijos milžinei „Pfizer“ už tai, kad ji sukūrė tokį palankų foną „Moderna“. Tačiau šiais laikais padėkos nebemadingos: „Moderna“ vis dar pavydi savo konkurentui. Šių metų rugpjūčio 23 d. „Pfizer“ pavyko pasiekti, kad FDA klasifikuotų jos produktą kaip „eksperimentinį vaistą“ ir padarytų jį visaverte vakcina. Tai „Pfizer“ atveria naujus horizontus. Tačiau „Moderna“ vis dar švirkščia žmonėms „eksperimentinį vaistą“ – procesas, kurio metu buvo gautas FDA leidimas pereiti į kitą lygmenį, užsitęsė ilgai ir galbūt ne visai nesavanaudiškai.

Tačiau „Moderna“ negali skųstis. Jos iškilimas farmacijos verslo pasaulyje neturi precedento. Skirtingai nei garsioji „Pfizer“, kuri 2049 m. švęs du šimtus metų, „Moderna“ gimė visai neseniai – 2010 m. (ją įkūrė „Flagship Pioneering“). Bendrovės įkūrėjai yra medicinos mokslininkai ir biologai Derrickas Rossi, Timothy Springeris, Robertas Langeris ir verslininkas Noubaras Afeyanas.

Paskelbta, kad „Moderna“ yra pradedančioji įmonė, kuri daugiausia dėmesio skiria vaistų ir vakcinų nuo infekcinių, vėžinių, retų genetinių ir širdies ir kraujagyslių ligų kūrimui. Po metų įmonę perėmė Prancūzijoje gimęs, inžinieriaus išsilavinimą turintis  Stéphane’as Bancelis, kuris iki šiol yra jos generalinis direktorius. 2013 m. įmonėje dirbo vos 25 darbuotojai. Įmonėje yra didelė darbuotojų kaita: 2012-2016 m. įmonę paliko daugiau nei dešimt vyresniųjų vadovų, jau nekalbant apie eilinius darbuotojus.

Batsiuvys be batų

2013 m. buvo vilties, kad įvyks proveržis – bendrovė pasirašė sutartį su Didžiosios Britanijos ir Švedijos farmacijos milžine „AstraZeneca“ dėl didelės įmonės steigimo, gavo iš jos nemažai pinigų (240 mln. JAV dolerių), tačiau rezultatas buvo daugiau nei kuklus. Taip pat buvo sudarytos steigimo sutartys su kitomis JAV ir ne JAV korporacijomis. Pavyzdžiui, 2015 m. „Moderna“ per investicijų paiešką pritraukė 450 mln., o 2016 m. ji surinko rekordinę 474 mln. dolerių sumą (2010-2019 m. laikotarpyje).

Dabar, atkreipkite dėmesį į triuką: per dešimt metų galingas farmacijos startuolis nepateikė į rinką nė vieno vaisto.

Beveik visą dešimtmetį „Moderna“ patyrė nuostolių. Štai 2019 m. finansiniai duomenys: pajamos – 60,2 mln. dolerių, grynieji nuostoliai – 514 mln. dolerių. Tačiau – gudriu būdu – nuostolį patyrė ne „Moderna“, o partneriai, kurie skyrė įmonei pinigų naujoms įmonėms steigti.

Pirmąjį 1,2 mlrd. dolerių pelną bendrovė gavo tik pirmąjį 2021 m. ketvirtį – žinoma, dėl vakcinos nuo koronaviruso, kurios pardavimai atnešė 1,7 mlrd. dolerių pajamų.

Ar investavote į „Moderna“?

2020 m. pradžioje bendrovės akcijos buvo vertos apie 19 JAV dolerių.

Tų pačių metų gegužės 18 d. paskelbus pranešimą apie pirmojo sėkmingo vakcinos bandymo etapo pabaigą, jų vertė pakilo iki 82 JAV dolerių. 2021 m. viduryje jų kaina pasiekė 235 JAV dolerius.

Liepos mėn. „Moderna“ akcijų kursą padidino žinia apie bendrovės įtraukimą į S&P 500 indeksą ir jis pasiekė 342,5 JAV dolerio.

Įtraukimo į indeksą išvakarėse bendrovės akcijos tapo labiausiai prekiaujamomis Volstryte, jų kaina per pusmetį patrigubėjo.

Dėl pandemijos „Moderna“ bendrasavininkiai tapo milijardieriais. 2021 m. liepos 21 d. „Forbes Real-Time“ duomenimis, Springerio turtas siekė 4,7 mlrd. dolerių, Afeyano – 3,9 mlrd. dolerių, Langerio – 3,8 mlrd. dolerių, o bendrovės generalinio direktoriaus Stephano Buncelio – 10,4 mlrd. dolerių.

Vienintelis produktas, iš kurio uždirba „Moderna“, tebėra koronaviruso vakcina. 2022 m. bendrovė planuoja padidinti gamybą iki 3 mlrd. dozių. Šiais metais bendrovė planuoja parduoti vakcinų už 18 mlrd. dolerių, o kitais metais – už 22 mlrd. dolerių. Per dvejus metus iš viso gausis 40 mlrd. dolerių.

Be vakcinos nuo koronaviruso, „Moderna“ kuria daugiau kaip 20 kitų mRNA pagrindu sukurtų vaistų. Visos šios vakcinos, išskyrus vakciną nuo citomegalo viruso, yra ankstyvojoje mokslinių tyrimų stadijoje. Be kita ko, bendrovė žada sukurti „supervakciną“ nuo keleto ligų ir išgydyti ŽIV, tačiau dar nepranešė apie jokius faktinius rezultatus.

Nuostabus greitis

Taigi „Moderna“ verslo pasaulyje padarė svaiginantį, beveik vertikalų šuolį. Tokie sėkmingi atvejai turėtų būti įtraukti į ekonomikos vadovėlius. Tačiau, tiesą sakant, dėl šio „stebuklo“ kyla daug klausimų. Spręskite patys.

Sausio 11 d. Kinijos mokslininkai paskelbė SARS-CoV-2 genetinę seką.

Per 48 valandas „Moderna“ parengė vakcinos kūrimo planą.

Po 42 dienų buvo išleista pirmoji vaisto partija.

Bandymai su žmonėmis pradėti kovo pradžioje.

Palyginimui, po 2002-2003 m. SARS protrūkio vakcinos bandymai užtruko 20 mėnesių. Tuo metu epidemija jau seniai buvo pasibaigusi.

2020 m. lapkritį „Moderna“ tapo trečiąja vakcina pasaulyje, kuriai buvo pritaikytos visos supaprastintos taisyklės. Įmonė nedelsdama pateikė visą medžiagą FDA ir gruodžio mėn. farmacijos priežiūros institucija jau patvirtino vaistą. Nuo darbo su vaistu pradžios iki leidimo jį naudoti gavimo praėjo tik 11 mėnesių! Gamybos ir produkto pateikimo rinkai sparta yra tokia didelė, kad „Moderna“ (kartu su „Pfizer/BioNTech“) galėtų būti įtraukta į Gineso knygą.

Manau, kad „Moderna“ „stebuklo“ paslaptis yra du pagrindiniai dalykai. Pirma, FDA pareigūnai patvirtino tokią „neapdorotą“ vakciną, nes tarp agentūros ir bendrovės buvo susiklostę korupciniai santykiai. Korupcija medicinos produktų licencijavimo srityje visada klestėjo. Tačiau prie to prisidėjo ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Trumpo viršgarsinis kūdikis

Siekdamas paspartinti vakcinos nuo COVID-19 sukūrimą, 2020 m. gegužės 15 d. JAV prezidentas paskelbė apie viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės „Operacija „Warp Speed – OWS“ („Operation Supersonic Speed“) sukūrimą. Vienas iš jos tikslų – palengvinti vaistų kūrėjų bendravimą su pareigūnais. Operacijai „Warp Speed“ vadovauti paskirtas Moncefas Slaoui, anksčiau vadovavęs vakcinų kūrimo skyriui bendrovėje „GlaxoSmithKline“, o pastaruoju metu dirbęs rizikos kapitalo įmonėje „Medicxi“ ir buvęs bendrovės „Moderna“ valdybos nariu. Tiesos dėliai reikia paminėti, kad OWS padėjo greitai pereiti FDA filtrus ne tik „Moderna“, bet ir „Pfizer“ bei „Johnson & Johnson“.

Antra, „Modernos“ sukūrimo „stebuklas“ įvyko su valstybės lėšų pagalba. Nei „Pfizer“, nei „Johnson & Johnson“ neturėjo tokios finansinės paramos kuriant vakciną kaip „Moderna“. Iš federalinės vyriausybės ji gavo 1,4 mlrd. JAV dolerių vakcinai sukurti ir išbandyti, o paskui dar 8,1 mlrd. dolerių – 500 mln. dozių, skirtų tiekti JAV, pagaminti.

Ekspertai teigia, kad „Moderna“ buvo pagrindinė OWS naudos gavėja, nes sugebėjo greitai veikti ir įtikinti pareigūnus, kad reikia tokios dosnios finansinės paramos. Daugelis aiškiai pavadino „Moderna“ „Trumpo kūdikiu“. Tiesą sakant, pats D. Trumpas kartą (jau išėjęs iš Baltųjų rūmų) pasigyrė, kad jis yra „vakcinos tėvas“, kuri dabar gelbsti Ameriką. Jis neįvardijo konkrečios vakcinos, bet visi žinojo, kad tai buvo „Moderna“.

Įdirbis bendras, o pinigai tik Moderna‘ai

Tačiau minėtas vyriausybės ir „Moderna“ „bendradarbiavimas“ šiandien netikėtai sulaukė skandalingo tęsinio. Paaiškėjo, kad vakcinos „Moderna“ kūrimu rūpinosi ne tik bendrovės darbuotojai, bet ir Nacionalinio sveikatos instituto (National Institutes of Health, NIH), priklausančio JAV sveikatos apsaugos ministerijos sistemai, darbuotojai. Tačiau vakcinos vaisto patentas buvo suteiktas tik bendrovei „Moderna“.

Netikėtai NIH vadovas daktaras Francis Collinsas pareikalavo, kad į patento dokumentus būtų įtrauktos trijų Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto (NIAID), kuris priklauso NIH ir kuriam vadovauja Anthony Fauci, darbuotojų, kurie atliko „svarbų vaidmenį“ bendrai kuriant mRNA vakciną, pavardės.

„Moderna“ vadovybė diplomatiškai sutinka, kad NIH organizacija atliko „svarbų vaidmenį“ kuriant vaistą, tačiau atmeta pretenzijas dėl patento. Francis Collinsas pastebi, kad „Moderna“ gauna milžiniškas pinigų sumas iš vakcinos vaisto pardavimo, kuriam išleista daug iždo lėšų. Bendrovė turėtų mokėti valstybei kaip vaisto bendraautorei.

Tai gali būti mokėjimai už patento naudojimą. Tačiau patentas priklauso privačiai bendrovei „Moderna“. Tikriausiai ji nerimauja, kad jei valstybei priklausys teisės į technologiją ir vaistą, ji galės licencijuoti vakciną kitoms bendrovėms. Remiantis naujausiais pranešimais, NIH padavė bendrovę į teismą, prašydama iš naujo išnagrinėti jos patentą ir atkurti valstybės nuosavybės teises į produktą. Štai tokia gaunasi bendra valstybės ir privačios kompanijos partnerystė Amerikoje kovojant su COVID-19 pandemija…

Ar „Moderna“ yra pandemijos naudos gavėja?

Tačiau tai dar ne pati skandalingiausia su „Moderna“ susijusi istorija. Konservatyvus politikos komentatorius ir radijo laidų vedėjas Glennas Beckas anądien „Fox News“ laidos vedėjui Tuckeriui Carlsonui viešai pasakė, kad vakciną nuo COVID-19 bendrovė „Moderna“ kuria mažiausiai nuo 2019 m. gruodžio mėn.

Tai yra, likus keliems mėnesiams iki to laiko, kai Jungtinės Valstijos pajuto visą pandemijos poveikį, ir bent kelioms savaitėms iki to laiko, kai Kinija oficialiai patvirtino pirmąjį ligos protrūkį Wuhane.

Kaip kitaip paaiškinti milžinišką plėtros greitį, kurį aprašėme aukščiau?

Šioje istorijoje dalyvauja Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto (NIAID) vadovas Anthony Fauci (dabar žinoma, kad jis yra pagrindinis prezidento Joe Bideno patarėjas pandemijos klausimais). Nuo 2015 m. Fauci prižiūri ir finansuoja koronaviruso kūrimą Wuhano laboratorijoje, kuris yra JAV ir Kinijos mokslinio bendradarbiavimo dalis. Jis bendradarbiavo su bendrove „Moderna“, kad sukurtų mRNA vakciną nuo šio koronaviruso. Taigi pirmieji žingsniai buvo žengti likus penkeriems metams iki pandemijos. Pati bendrovė neturėjo pakankamai pajėgumų, kad pati galėtų sukurti tokį vaistą. Anthony Fauci institutas padėjo visais įmanomais būdais.

Glennas Beckas per Carlsono pokalbį perskaitė keletą ištraukų iš 158 puslapių sutarties tarp „Moderna“ ir NIH. Perskaitytose ištraukose aiškiai nurodyta, kad bet kokia „Moderna“ sukurta mRNA vakcina bus bendra „Moderna“ ir NIAID Fauci nuosavybė.

Taigi kodėl ne Fauci, o jo kolega Francis Collinsas protestavo prieš tai, kad „Moderna“ pažeidė susitarimus? Greičiausiai, kad Anthony Fauci nusprendė nerizikuoti. Galų gale, jei teismas pradės gilintis į šią istoriją, jis gali aptikti gana ilgo ir abejotino „pilkojo kardinolo“ Fauci ir „Moderna“ bendradarbiavimo pėdsakų. Manau, kad Moderna vakcinos produktas yra labiau Fauci, o ne Trumpo „smegenų kūdikis“.

Kas iš to?

Bendrovę „Moderna“ kuri kūrė mRNR pagrindu paremtą vakcią, nuo 2016 m. taip pat finansuoja Bilo ir Melindos Geitsų fondas. Tai atskira ir įdomi istorija. Todėl dabartinį „Moderna“ skiepijimo produktą kompetentingi žmonės vadina „Fauci Gates-Moderna koronaviruso vakcina“.

Kalbant apie pačią „Moderna“, ji yra ne ką mažiau svarbi pasaulinė didžioji farmacijos bendrovė nei „Pfizer“. Tiems, kurie sukūrė vakcinas, kurios dabar yra paskelbtos kone svarbiausiomis pasaulyje ir kuriomis dabar turėtų būti skiepijamas kiekvienas civilizuotas amerikietis, europietis ar izraelietis, nerūpi VAERS mirtingumo statistika.

Mums nereikia jokio kito patvirtinimo, kad „Moderna“ pirmiausia siekia pinigų, o ne sveikatos. Jau dabar matome, kad palaipsniui viešinami įvairūs duomenys – apie mirtingumą, pačios įmonės veiklos pradžią ir patentus. „Moderna“ tai daro „Pfizer“ šešėlyje, nors šiuo požiūriu būtent šis žaidėjas iš tikrųjų yra ant pjedestalo.

_____

Originalus straipsnis ČIA